Vacys Staknys
Birštonas. Kurortas, gan gausiai lankomas lietuvių ir svečių iš svetur. Mieste atsiranda nauji viešbučiai, planuojami daugiabučiai, gerėja infrastruktūra. Sėkmingai veiklą vykdo sanatorijos ir viešbučiai. Planuojama nutiesti tiltą per Nemuną. Savivaldybė ėmėsi tvarkyti centrinės kurorto dalies gatves.
Bet, esant geram orui, kiekvieną savaitgalį kurorte iškyla problema su automobilių statymu. Gatvės užstatytos, kiemai taip pat. Problema žinoma, bet, deja, tinkamų sprendimų nėra, o ir kai kurie priimti savivaldybės Tarybos nutarimai šią problemą gilina.
Būtent apie tai ir šis straipsnis, kuriame pateikiamas Birštono savivaldybės Tarybos nario, vienos moderniausios langų gamyklos Europos šalyse steigėjo Vytauto Silevičiaus mintys apie Birštone vykstančius procesus ir veiklą Taryboje.
Vytautas pokalbį pradėjo nuo verslo abėcėlės. Pasak jo, visi darbai klasifikuojami pagal paprastą schemą: tikslas, planavimas, darbų organizavimas, rezultatas. Tarybos nario teigimu, savivaldybės veikloje daug laiko skiriama planavimui ir darbų organizavimui, bet trūksta aiškių tikslų, nekalbant apie rezultatus. „Susidaro įspūdis, jog pagrindinis darbas – daug šnekėti, o ne dirbti“, – teigė V. Silevičius.
Tarybos nario manymu, atrodo, kad dirbama dėl savo darbo vietos pagrindimo, o ne žmonėms. Todėl atsiranda šimto puslapių tvarkų, kurių niekas neskaito, bet jomis reikia vadovautis.
V. Silevičius pačiu blogiausiu Birštono savivaldybės Tarybos sprendimu laiko 2017.09.29 d. sprendimą dėl automobilių stovėjimo vietų prie daugiabučių nustatymo. Pagal jį, anot Tarybos nario, centrinėje kurorto dalyje viena automobilio stovėjimo vieta numatoma keturiems butams (koeficientas 0,25), likusioje dalyje – viena vieta dviem butams (koeficientas 0,5), o likusioje savivaldybės (seniūnijoje) dalyje – viena vieta – 1,5 buto (koeficientas 0,75). „Toks sprendimas jau dabar sukuria problemas, o kas bus po to, kai bus įgyvendinti nauji daugiabučių namų statybos projektai?“, – klausė V. Silevičius ir atsakė, jog šis sprendimas tik blogins kurorto patrauklumą ir visos gatvės virs automobilių stovėjimo vietomis.
Pasak Tarybos nario, jei sąlygos neleidžia užtikrinti kiekvienam butui įrengti automobilio stovėjimo aikštelę, turi būti priimti kiti sprendimai, kurie šią problemą pašalina.
Tarybos narys net paruošė projektą, kuriame buvo pasiūlyta, kad, jei statytojas negali įrengti prie daugiabučio pagal STR reikalavimą numatytų automobilių stovėjimo aikštelių kiekvienam butui, privalės sumokėti į savivaldybės biudžetą 20 000 eurų. Tai sukėlė daug karštų diskusijų ir balsavimas (6 balsavo už) parodė, jog vieningos nuomonės nebuvo net valdančiųjų gretose (4 balsavo prieš, 4 – susilaikė). Tiesa, dėl nesuprantamų priežasčių Tarybai nebuvo pateiktas balsavimui siūlymas atidėti sprendimo projekto svarstymą, nors pirmininkaujantis turėjo tai padaryti.
V. Silevičiaus teigimu, jam nepriimtinos Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo Manto Michaliunjo įžvalgos, jog stovėjimo vietų prie daugiabučių centrinėje miesto dalyje mažinimas nukreiptas padidinti kurorte zonų pėstiesiems ir želdiniams skaičių, o gyventojai ir dabar turi galimybę pastatyti automobilį netoli gyvenamosios vietos esančiose viešose stovėjimo aikštelėse. Pasak Tarybos nario, statytojai turėtų mažinti namo užstatymo plotus, bet laikytis stovėjimo vietų įrengimo normų arba įrengti požemines stovėjimo aikšteles.
V. Silevičiaus teigimu, statytojas turi aiškiai žinoti, kad normų turi būti laikomasi. Deja, savivaldybė pati palengvino jiems užduotį, priimdama sprendimą dėl automobilių stovėjimo vietų koeficiento mažinimo ir problemos sprendimą perkeldama ant savo finansinių pečių.
Tarybos narys pateikė dar keletą pavyzdžių, kai problemos nesprendžiamos arba sprendžiamos lėtai. Pasak jo, Saugaus eismo komisija neatlieka savo funkcijų, net priimti sprendimai arba nevykdomi, arba vykdomi netinkamai, jau nekalbant apie jų kontrolę.
Kurorte trūksta eismo saugumą užtikrinančių ženklų. Informacija žinoma, bet pašalinti problemą delsiama.
V. Silevičiaus manymu, net ir viadukas, nutiestas virš kelio Vilnius-Prienai, prasta investicija, nes nesprendžia saugaus patekimo į viršutinio Birštono miesto pusę.
V. Silevičius pasisakė ir apie „čekučių“ skandalą ir už Tarybos nario veiklą skiriamas lėšas. Pasak jo, Tarybos nariui neturi būti mokama už jo veiklą, nes tai garbė atstovauti žmonėms ir būti jų išrinktam. Jo teigimu, dėl šio skandalo kalti ne tik patys Tarybos nariai, kurie elgėsi nesąžiningai, o jų paaiškinimai tiesiog juokingi, bet ir savivaldybės institucijos, atsakingos už finansinį skaidrumą.
Pokalbio pabaigoje V. Silevičius teigė, jog neretai sunku suprasti, kam vienas ar kitas sprendimo projektas teikiamas Tarybai, nors tai grynai techninis klausimas, nieko bendro neturintis su kurorto plėtra ar gyventojų gerove.
Tarybos narys retoriškai paklausė, kodėl skandinavai pasitiki savo Vyriausybėmis ir savivalda, o lietuvis – ne? Ir pats atsakė, jog Skandinavijos šalys jau seniai biudžetinėse įstaigose įdiegė verslo modelį, sugalvotą Japonijoje, kuris grindžiamas logika ir aiškumu. Ar ne laikas ir mums tokį modelį įdiegti, gal tada ir lietuviai pradės pasitikėti savo valdžia.
