Vidmantas Venclovas
Birželio 6-16 dienomis Veiverių seniūnijos ūkininkų Drūlių žirgyne vyko drožėjų pleneras. Tai treti metai, kai Veiverių T. Žilinsko gimnazijos dailės technologijų vyr. mokytojas Saulius Starkus kartu su vienminčiais moko mokinius drožėjo amato. Socializacijos projektas, kuriam buvo skirta tik 400 eurų, nebūtų įvykęs, jei ne ūkininkų Drūlių pagalba.
Ūkininkai parūpino plenero vietą, medžiagas (ąžuolo rąstus), užtikrino dalyvių maitinimą.
Šiemet plenere dalyvavo 4 drožėjai meistrai (Žydrūnas, Klemensas, Saulius, Jonas) ir 10 mokinių iš Veiverių T. Žilinsko gimnazijos, „Ąžuolo” progimnazijos ir Išlaužo pagrindinės mokyklos (Gediminas, Justas, Evaldas, Arminas, Donatas, Rūtenis, Dovydas, Kristijonas, Aivaras, Airidas).
Birželio 6 d. pleneras buvo oficialiai atidarytas, o 16 d. – uždarytas. Prieš pat plenero uždarymą, nors siautėjo stiprus lietus, buvo pastatytas koplytstulpis su užrašu „Veiverių žirgynas”. Dabar kiekvieną, atvykusį į žirgyną, galės pradžiuginti plenero dalyvių sukurtas šedevras (prie užrašo darbavosi Airidas ir meistrai).
Po gan smarkaus gamtos palaiminimo įvyko oficialus plenero uždarymas, kuriame dalyvavo mokiniai, drožėjai, ūkininkai Vytautas ir Ovidijus Drūlios, Veiverių bažnyčios klebonas Kęstutis Vosylius, Prienų švietimo centro metodininkė Daiva Buzienė.
D.Buzienė plenero dalyviams įteikė Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo Rimvydo Zailsko padėkas, o Vytautas Drūlia – dovanų kuponus jojimo žirgais pamokoms.
Iš šalia tvenkinio esančio parkelio akylai ceremoniją stebėjo meškinas (darbavosi Donatas) ir pelėda (Rūtenis). Savo vietų Drūlių ūkyje laukia sūpynės (Justas), sūpynės su arkliais (Arminas), šeimos židinys (Gediminas), suoliukas – žaltys (Kristijonas), suoliukas – žuvis (Aivaras), erelis (Evaldas). Prie kelio išdidžiai stovi koplytstulpis (Dovydas).
Šių metų pleneras baigėsi, bet rėmėjai ir dalyviai jau diskutavo apie kitus metus. Plenero darbais bus galima grožėtis ne tik Veiverių žirgyne, bet ir prie Veiverių T. Žilinsko gimnazijos. Beje, buvo nutarta, jog kitais metais vienas darbas turėtų atsirasti prie bažnyčios, o pokalbio metu Vytautas Drūlia pasakė, jog „pamatęs blizgančias vaikų akis – negali neprisidėti”.
Po kalbų ir fotosesijos plenero dalyviai ir svečiai lepinosi šeimininkų vaišingumu.
