BALTIJOS ŠALIŲ FINANSŲ MINISTRAI AKCENTUOJA EURO SVARBĄ
Vilniuje susitikę Estijos, Latvijos ir Lietuvos finansų ministrai J. Ligi, A. Vilksas ir R. Šadžius pabrėžė narystės euro zonoje svarbą stiprinant regiono makroekonominį stabilumą bei pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas. Ministrų vertinimu, reformos visoje euro zonoje ir atskirose šalyse sustiprino jos sandarą ir stabilumą.
Euro įvedimo Lietuvoje pasirengimas koordinuojamas Vyriausybės lygiu. Šią savaitę pirmąkart posėdžiavusi darbo grupė euro įvedimo veiksmams koordinuoti sieks nacionalinį euro įvedimo planą, jo įgyvendinimo priemonių planą bei visuomenės informavimo ir komunikacijos strategiją Vyriausybėje patvirtinti iki liepos.
KELETAS FAKTŲ:
| ü Estija prie euro zonos prisijungė 2011 m., Latvija planuoja eurą įsivesti 2014 m., Lietuva – 2015-aisiais.
ü Ginant vartotojų teises Vyriausybė siūlys su įmonėmis pasirašyti geros verslo praktikos kodeksą, kuriame būtų įtvirtintas pasižadėjimas nenaudoti euro įvedimo kaip preteksto didinti kainas ir taikyti kitas sąžiningą elgesį vartotojų atžvilgiu užtikrinančias priemones. ü Šiuo metu eurą turi 17 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių. ü Tam, kad galėtų įstoti į euro zoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos. |
Būsto renovacija
STARTUOJA RENOVACIJOS INVESTICIJŲ PROJEKTŲ PIRKIMAI
Šalies savivaldybės pradėjo skelbti konkursus dėl daugiabučių renovacijos investicijų projektų pirkimų, kurių išlaidas padengs Aplinkos ministerija.
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė: „Gyventojai, norintys atnaujinti namus, šiuos projektus gaus nemokamai. Tai vienas iš valstybės paramos būdų, siekiant išjudinti daugiabučių namų modernizavimą“.
KELETAS FAKTŲ:
| ü Pasiryžimą atnaujinti daugiabučius iki nustatyto termino – kovo 13-osios – išreiškė 1459 daugiabučių gyventojai.
ü Planuojama, kad pirmuoju etapu prasidės 840 daugiabučių, kuriuos atrinko savivaldybės, pasirengimo renovacijai darbai. Antrasis etapas turėtų startuoti šių metų viduryje. |
Verslo skatinimas
VERSLO PLĖTRAI REGIONUOSE – 60 MLN. LT ES PARAMA
Lietuvoje veikiančios įmonės, siekiančios įgyvendinti projektus, skatinančius vidaus investicijas į aukštos pridėtinės vertės gamybą regionuose, kviečiamos teikti paraiškas pagal priemonę „Invest LT-2“. Šiuo antruoju kvietimu planuojama paskirstyti 60 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų.
Ūkio viceministras Marius Skarupskas: „Perskirstant paramos lėšas nutarta jas skirti verslui aktualioms ir susidomėjimo sulaukusioms priemonėms, akcentuojant šalies regionų plėtrą. Pagal priemonę „Invest LT-2“ verslo atstovai galės gauti paramą projektams, kuriais siekiama didinti Lietuvoje veikiančių įmonių investicijas probleminiuose regionuose, kurti šiose teritorijose naujas darbo vietas ir mažinti regioninę atskirtį“.
KELETAS FAKTŲ:
| ü Skatinant regioninę plėtrą keliamas reikalavimas, kad projektas nebūtų vykdomas didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Vertinant projektus atsižvelgiama į regiono, kuriame jie vykdomi, nedarbo lygį, socialines pašalpas gaunančių žmonių skaičių savivaldybėje. ü Iš viso pagal priemonę „Invest LT-2“ jau sudaryta 19 sutarčių, kurių bendra vertė siekia 55 mln. Lt. Didžioji dalis finansuojamų projektų įgyvendinami mašinų ir įrangos gamybos sektoriuje. Taip pat finansuojami medienos ir baldų bei plastiko gamybos projektai, keli sveikatingumo centrai. ü Paraiškas Lietuvos verslo paramos agentūra priima iki 2013 m. birželio 27 d. Visus reikalingus dokumentus galima rasti interneto svetainėse http://www.lvpa.lt, http://www.esparama.lt. |
Krašto apsauga
BENDRADARBIAUS KARIUOMENĖ IR MOKSLININKAI
Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos mokslų akademija įsteigė Karo mokslo ir technologijų tarybą, kuri aktyvins Lietuvos kariuomenės ir mokslininkų bendradarbiavimą panaudojant šalies mokslinį potencialą krašto apsaugos gynybiniams pajėgumams stiprinti.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas: „Lietuvoje turime didelį mokslinį potencialą ir naujoji taryba bus vieta, kur prie vieno stalo susirinkusieji galės aptarti Lietuvos kariuomenės poreikius ir mokslininkų galimybes prisidėti jos, o taip pat ir NATO karinių pajėgų modernizacijos. Tikiuosi, kad tai leis surasti daugiau sąlyčio taškų, atgaivins tarpukariu klestėjusią Lietuvos karo ir technologijų pramonę bei sudarys galimybes jai ateityje įsilieti į Europos karinės pramonės gretas“.
KELETAS FAKTŲ:
| ü Karo mokslo ir technologijų tarybą sudaro VDU, KTU, VGTU ir VU, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, Chemijos ir Puslaidininkių fizikos institutų, Lietuvos kosmoso asociacijos ŠMM ir KAM atstovai.
ü Tarybos pirmininku paskirtas krašto apsaugos viceministras Antanas Valys. |
Inovacijos
LIETUVOS INOVATYVUMO AUGIMAS – VIENAS DIDŽIAUSIŲ ES ŠALYSE
Europos Komisija (EK), paskelbusi Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės rezultatus, Lietuvos, Latvijos ir Estijos metinę pažangą įvertino kaip didžiausią ES. Vidutinis inovatyvumo augimas Lietuvoje yra vienas didžiausių iš 27 ES šalių – 5 proc. Šių metų ataskaitoje Lietuva pirmą kartą pateko į nuosaikių inovatorių grupę, kuriai priklausančių šalių rezultatai yra tarp 50 ir 90 proc. ES vidurkio.
Lietuvos pažangą lemia augančios šalies bendrovių investicijos į inovacijas, nesusijusias su mokslo tyrimais, ir žmogiškieji ištekliai, ypač aukštąjį mokslą baigusių asmenų dalis visuomenėje. Nors Lietuva atsilieka užtikrindama mokslo tyrimų sistemų patrauklumą ir intelektinės nuosavybės srityje, augimas pastarojoje sferoje pernai taip pat buvo gerokai spartesnis už ES vidurkį.
KELETAS FAKTŲ:
| ü EK kasmet paskelbia Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinę, kurioje pateikiamas ES šalių ir Kroatijos, Serbijos, Makedonijos, Turkijos, Islandijos, Norvegijos ir Šveicarijos pažangos inovacinėje veikloje vertinimas.
ü Inovacijų veikloje pirmauja Švedija, Vokietija ir Danija. |
