„Vis ieškantys prasmės eilutėje…“
Visa ko pradžia yra gimtinė, kažkada tikriausiai ištarė Poetas, įkvėpęs saldaus tėviškės oro, apžvelgęs žaliuojančias pievas, jas rėminantį beržynėlį. Kaip tik tokia mintis aplankė pažvelgus į medžių apsuptą geltoną medinuką, kurio pašonėje rikiavosi automobiliai, po dailią pievelę vaikštinėjo žmonės, dar neskubantys užsiimti vietų palapinėje. Važatkiemis, poeto Justino Marcinkevičiaus gimtieji namai…
Vėsią rugsėjo 8 d. popietę čia rinkosi Just. Marcinkevičiaus žmonės. Taip tik ir norisi pavadinti tuos, kurie gerte geria jo sukurtas eiles, ieškodami ir atrasdami jose tai, ko skausmingai tuo metu reikia. Kiekviena eilutė – prasminga, kiekvienas posmas – įkvepiantis, kiekviena mintis – sava. Kaip ir kodėl taip yra, aiškintis nesinori, tiesiog priimi viską ir dėkoji Dievui, nes tai dvasinė laimė, džiugesys, pakilumas, atodūsis iš visos krūtinės – „taip, taip ir yra“.
Ir vėl suskambo poeto balsas, ramiai nuvilnijo iki tėviškės namelio jo žodžiai, sugrįžo sparnais, lyg sklandytuvas, braukdami beržynėlio viršūnes, trumpam apkabino senąją kriaušę… Tegul tai buvo įrašas, bet taip pritikęs tą dieną, kai susirinko vaikai, jaunimas ir pagyvenusieji pasidalinti Just. Marcinkevičiaus žodžių šviesa, dvasios atradimais, aptiktais jo eilėse. Tai jaunieji skaitovai iš „Ąžuolo“ progimnazijos, Veiverių T. Žilinsko, Prienų „Žiburio“ ir Stakliškių gimnazijų, Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos. Patys mažiausieji padovanojo vaikystės prisiminimus – skambiai ir linksmai suvaidino „Grybų karą“, kurio veikėjais, tikiu, teko pabūti labai daug kam. Ir dainos pagal poeto eiles tokios mielos, tokios savos…
Suaugusiųjų skaitymus pradėjo Poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė, o kiti, tarsi įkvėpimą įgavę, liejo, skleidė savo sielos virpesius, leisdami į juos pasinerti žiūrovams, tokiems tyliems, susimąsčiusiems, pasinėrusiems ir į savo, ir į Justino Marcinkevičiaus mintis.
Ramus, šiltas tai buvo renginys, tikra sielos šventė. Už ją meras Alvydas Vaicekauskas padėkojo Alksniakiemio krašto bendruomenei, tradicija tapusių skaitymų pradininkei, ir dabartiniams organizatoriams – Prienų krašto muziejaus kolektyvui ir jų padėjėjams, įtaigiajam šventės vedėjui Tautvydui Venciui bei Dovydui ir Samantai, mažiesiems dovanų teikėjams.
Pasklido po pievelę skaitovai ir žiūrovai, dalyviai ir rengėjai, neskubėdami atsitraukti nuo erdvės, švelniai, bet tvirtai įtraukusios, ir nepaleidžiančios net nutolusiųjų. Nes „…visa ko pradžia yra gimtinė. Šaknys, žemė. Dangus. […] Žinoma, tauta išauga iš gimtinės. Kai iškrenti iš tautos, iškrenti ir iš gimtinės“, – kadaise ištarė Justinas Marcinkevičius…
Jiezno bibliotekos darbuotoja Sigutė Katkauskienė
