Apie šią nominaciją būčiau sužinojusi tik vėliau, tačiau kai gavau nuo Virginijos Kochanskytės žinutę apie kelionę į Panevėžį atsiimti nominacijos kartu su prof. habil. dr. Stasiu Vaitekūnu (geografas, akademikas, pedagogas, Klaipėdos universiteto profesorius) – džiūgavau it vaikas. Daugeliui kils klausimas, kodėl apie tai rašau? Tiesiog dėl to, kad nominantų sąraše buvo ir, drąsiai galima sakyti, mūsų krašto žmogus V. Kochanskytė – aktorė, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoja, UNICEF Lietuvos nacionalinio komiteto Geros valios ambasadorė, lietuviškojo žodžio puoselėtoja ir skleidėja. Jos gerumo aura visada matoma, jaučiama girdima mūsų krašte.
Jau ketvirtą kartą organizuojamas renginys, kurio metu įteikiamas Seimo valdybos sprendimu įsteigtas apdovanojimas – medalis „Tarnaukite Lietuvai”, skiriamas už darbą Valstybės labui ir jos gerovei, pozityvių idėjų, brandinančių visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą, sklaidą ir įgyvendinimą. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis, skiriamas laureatui, kurį pasiūlo garbingi Lietuvos žmonės. Beje, šis renginys tapo tradicinis, nes kasmet Lietuvoje atsiranda deimantų, kurie visapusiškai atiduoda save Lietuvos žmonėms ir šaliai. Jų geranoriški darbai tarsi gerumo skraistė nusileidžia į kiekvieno namus, širdis.
Šį kartą renginys vyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, kur Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė apdovanojo nominantus, kuriuos vertinimo komisija slaptu balsavimu nusprendė pristatyti apdovanojimui.
Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimą G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ Seimo valdyba įsteigė 2011-aisiais, minint šios rašytojos, Steigiamojo Seimo narės, Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjos 150-ąsias gimimo metines. Atminimo medaliais „Tarnaukite Lietuvai“ ir vardinio medalio liudijimais buvo apdovanoti 25 laureatai – po penkis iš kiekvienos kategorijos, už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui, už filantropinę veiklą, ypač jaunųjų kūrėjų skatinimą ir rėmimą, už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje, už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą ir skleidimą, už visuomeniškai aktualią publicistiką.
Štai, ką parašė V. Kochanskytė po apdovanojimų:
„Šventė buvo neįtikėtinai jaudinanti, sakyčiau. žmogiškumo, gerumo, lietuvybės Mišios. Tikra širdžių puota, anot, a. a. šviesios atminties, nuostabiausio žmogaus, mons. K. Vasiliausko. Esu be galo dėkinga savo Mamai, kuri nuo pat mažumės man kartojo: ,,Būk gera mergaitė. Jei būsi gera mergaitė…” Tai ir stengiausi būti gera. Gal už tai ir buvau apdovanota malone savo gyvenimo kelyje sutikti daugybę puikių žmonių – jie ir buvo mano gerumo Mokytojai – AČIŪ JIEMS. Ypatingas dėkui Lietuvos muziejų ir bibliotekų žmonėms – tai jų dėka šį apdovanojimą gavau, nes jie mane pakvietė prisijungti prie jų vykdomos nesavanaudiškos kultūros sklaidos Lietuvoje misijos. Tad dalinuosi šiuo apdovanojimu su Jumis visais, mano brangūs bičiuliai – Lietuvos kultūros puoselėtojai, lietuviško žodžio mylėtojai.
Ypač didžiuojuosi, kad šį medalį ,,Tarnaukite Lietuvai” gavau drauge su Lietuvos ,,Caritas” organizacija.
Šios puikios moterys buvo mane pasikvietusios į atkuriamąjį suvažiavimą, kuris truko dvi dienas Kauno Sporto halėje, vedėjauti. Susibičiuliavome ir drauge gerų darbų padarėme.
Širdingas ačiū Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorei Aldonai Ruseckaitei, kuri mane pristatė šiam apdovanojimui, Lietuvos bibliotekų draugijos pirmininkei Alinai Jaskūnienei, kuri parėmė jos pasiūlymą, ir visai vertinimo komisijai, paskyrusiai man šį garbingą apdovanojimą – įpareigojimą „Tarnauti Lietuvai”.
Vilija Čiapaitė
Vido Dulkės ir Vlado Braziūno nuotraukos
