Vilija Čiapaitė
Vasara, pasipuošusi gėlių girliandomis, kvapus paskleidusi po dangaus ir žemės platybes, stebina savo nenuspėjamumu, džiugina, kviečia stebėti pokyčius.Startuojantis Birštono viešosios bibliotekos tęstinis projektas vaikams, šeimoms „Kūrybiniai susitikimai po liepa“, taip pat nustebina, sudomina, priverčia džiaugtis akimirkomis, bendravimu su profesionaliais kūrėjais.
Liepos pabaigos pavakarys, kai liepos jau vietoje žiedų nokina savo sėklų dėžutes, pakvietė į susitikimą su Lietuvos poete, dramaturge, scenariste Violeta Palčinskaite, didžiąją savo kūrybos dalį paskyrusia mažiesiems skaitytojams ir žiūrovams. Su ja drauge atvyko charizmatiškasis dainų autorius ir atlikėjas Vygantas Kazlauskas, spalvų ir fantazijos nestokojanti dailininkė – iliustratorė Marija Smirnovaitė.
Susitikimas
Jaukioje gamtos apsuptyje po liepa prie Birštono viešosios bibliotekos susirinko ne tik mažieji, jaunieji knygos mylėtojai, bet ir nemažas būrelis suaugusiųjų. Šis pavakarys sukvietė į susitikimą su tiek suaugusiųjų, tiek vaikų mylima poete, su kurios eilėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. Buvo malonu pamatyti ir išgirsti autorę gyvai. Violeta Palčinskaitė pristatė savo paskutinę knygelę „Aš vejuosi vasarą“, kuri savo spalvingumu priminė šį metų laiką.
Pakalbinta poetė papasakojo apie savo vaikystę, pirmuosius eilėraščius ir pirmąją knygą „Žemė kėlė žolę“, kurią išleido būdama 17 metų. Paklausta, koks eilėraštis jos mylimiausias, ji šypsodamasi atsakė – „Mylimiausias… kurį parašau paskiausiai“. Kūrėja pasidalino ir ypatingais prisiminimais. Knygelę iliustravo menininkė Marija Smirnovaitė. Pasak Violetos Palčinskaitės, dailininkė, turėjusi visišką laisvę, personažus ir piešinių siužetus sukūrė būtent kokius, kokius įsivaizdavo ir ji pati.
O knygelės iliustracijos „Aš vejuosi vasarą“, pasak poetės, turi gydomųjų galių. Ji papasakojo, jog sergant jai buvo pristatytas žalios spalvos viršeliu su linksmais personažais leidinys. Vos tik jį pamačiusi, ji pasijuto labai gerai, o tai buvo it geriausi vaistai nuo ligos. Ji sakė, jog kiekvienas eilėraštis gimsta ne iš nieko, o turi kažkas įvykti. Poetė net papasakojo, kaip išsiblaškiusi kavinėje išgėrė ne savo kavą, o vos įžengus į namus, ji kaipmat parašė „Išsiblaškėlių šaly / pasikliauti negali / netgi savimi pačiu“ eilėraštį. Taigi nieko nebūna iš nieko… V. Palčinskaitė prisipažino, jog rašyti eilėraščius vaikams labai patinka, nes jie gali juos ne tik skaityti, bet kartais net viena detalė, pokalbis ar netgi viena frazė gali tapti tuo impulsu, kuris pagimdo kūrinį.
Tačiau buvo be galo jauku, kai atlikėjas Vygantas Kazlauskas dainavo dainas Violetės Palčinskaitės eilėmis. Oi, kaip patiko, kai puiki publika ne tik įdėmiai klausėsi, bet kai kurie net plojo į taktą. Dainas keitė pašnekesiai, klausimai, atsakymai. Viso susitikimo metu poetė šypsojosi ir tiesiog jautėsi jos neaprėpiama meilė mažiesiems skaitytojams ir suaugusiems, kurie ne vienas prisipažino, jog jos eilėraščius vietoje pasakų tėveliai skaitydavo prieš miegą.
O dailininkė – iliustratorė Marija Smirnovaitė, uždainavus Vygantui, visada rodydavo iliustracijas to eilėraščio, kuriam sukurta ir muzika. Vėliau menininkė pasiūlė ant skirtukų nupiešti savo įsivaizduojamą iliustracijos užbaigimą. Vaikai su malonumu paėmę pieštukus piešė, o Marija jiems talkino.
Renginys baigėsi, tačiau ne vienam išliks atmintyje šis susitikimas su nuostabia poete ir jos renginį bei knygeles papuošusiais žmonėmis: dailininke – iliustratore Marija Smirnovaite ir gitarą privertusiu paklusti muzikai Violetos Palčinskaitės žodžiais Vygantu Kazlausku.
Projektą „Kūrybiniai susitikimai po liepa“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Birštono savivaldybė.
