Vienos spalio pavakarės akimirkos

Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos Justino Marcinkevičiaus kambaryje sklando nostalgiška nuotaika: ant gėlėmis papuošto stalo mirksi žvakių liepsnelės, susirinkusiųjų veiduose – smalsus laukimas. Bibliotekos direktorės lydimi įeina du žmonės – nedidutė mąsliai nusiteikusi aktorė Olita Dautartaitė ir aukštaūgis santūriai besišypsantis klarnetininkas Valdas Andriuškevičius. Jie šios pavakarės, pavadintos išeivijos poeto Kazio Bradūno eilėraščio žodžiais „Mus kaip žolę likimas išrovė“, siela. Tik du žmonės, bet kiek malonių širdžiai akimirkų paskleidė šiame prieniškiams padovanotame mūsų mylimo poeto, kraštiečio Kambaryje…

Gerbiamoji Olita iš atminties skaito egzodo poetų eiles, prigludusi prie knygų, suguldytų didžiulėse lentynose, kartu su visais klausosi lietuviškų melodijų, atplaukiančių, regis, iš sentėvių sodybų, ūkanotų slėnių, pabaigtuvių sueitinių… Nubrauksi lyg neregimą tinklą nuo akių paslapčia ištryškusią ašarą, vėl skaito, skaito girdėtus ir negirdėtus tekstus – Kazio Bradūno, Liūnės Sutemos, Bernardo Brazdžionio, pasakoja liūdnas ir nuotaikingas jų gyvenimo istorijas, patirtas įvairių susitikimų metu bei dirbant – režisuojant lietuviškas pjeses išeivijoje.

Minutės kapsi lyg tų žvakių vaško ašarėlės. Klausytojai ir verkia, ir juokiasi drauge su skaitove, giliai įkvėpę traukia į save vingrias klarneto melodijas… O visokiausios mintys plūste plūsta: Tėvynė, žemė gimtoji, namai, šeima, prarastys… Būta ir nebūta… Gyvenimas – koks vis dėlto didelis stebuklas! Ir menas, teikiantis galimybę Jį pajausti, padedant menininkams.

Pavakarys visai vakarėja. Visa, kas buvo sumanyta, baigiasi. O skirstytis neskubama. Kažkas paprašo gerbiamą aktorę padainuoti. Gal pirmąkart šiame kambaryje skamba lietuviška daina, kurią negarsiai, tačiau širdingai dainuoja visi susirinkusieji. Tai buvo nuostabi poezijos ir muzikos pavakarė. Ačiū bibliotekos renginių planuotojams už nepakartojamo grožio ir prasmės akimirkas!

Stefa Juršienė

 

Taip pat skaitykite