Vėžys – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir visame pasaulyje. Lietuvoje vyrauja tokie onkologiniai susirgimai kaip priešinės liaukos (prostatos), gimdos kaklelio, krūties ir odos vėžiai. Mūsų šalyje mirtingumas nuo vėžinių susirgimų, pagal priežastis, yra antroje vietoje (pirmoje – širdies ir kraujagyslių ligos). Lietuvos vėžio registro duomenimis per 2011 metus buvo diagnozuoti 17 862 piktybiniai navikai – iš jų 9 120 atvejų – vyrams ir 8 742 atvejai – moterims.
Vėžys – ląstelių liga, kurios vystymasis yra santykinai lėtas ir trunka daug metų. Vėžinis navikas nėra staiga atsiradęs fenomenas, jam užaugti reikia daug metų. Juo susergama, kai ląstelės ima elgtis nenormaliai ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Ląstelėms intensyviai dauginantis susidaro perteklinė audinio masė, kuri gali būti gerybinis arba piktybinis navikas. Gerybiniai navikai retkarčiais gali virsti piktybiniais, nors vis dėlto dažniausiai piktybiniai navikai išsivysto savarankiškai. Piktybinių navikų ląstelės skverbiasi į aplinkinius audinius ir organus, patenka į kraujotaką ir limfinę sistemą. Taip naviko ląstelės iš pirminio židinio kraujagyslėmis ir limfagyslėmis pasklinda po kitus, atokiau esančius, organus.
Onkologinėmis ligomis sergančiojo būklei būdingi tokie požymiai – bendras kūno nuovargis, apetito netekimas, svorio, be jokios priežasties, kritimas. Daugelio vėžio rūšių susirgimų priežastis nėra žinoma. Didesnę tikimybę susirgti turi tie, kurių šeimose pasitaikė susirgimų. Todėl reguliarios medicininės apžiūros – pagrindinis siekis užkertant kelią tam tikrų rūšių vėžio, pavyzdžiui, krūties vėžio, storosios žarnos vėžio ir gimdos vėžio vystymuisi.
Šiuo metu Lietuvoje Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamos ir vykdomos keturios prevencinės profilaktinės programos, skirtos onkologinių susirgimų prevencijai – gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, atrankinės mamografijos patikros dėl krūties vėžio programa, priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa.
Programų tikslas – sumažinti vėžio sergamumo ir mirtingumo rodiklius, diagnozuoti piktybinį naviką ankstyvoje stadijoje bei pagerinti pacientų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybę.
Onkologinių susirgimų prevencijos programos:
– gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Pagal ją kartą per trejus metus atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Kol normalios gimdos kaklelio ląstelės dėl įvairiausių veiksnių virsta vėžinėmis, praeina ne vienas mėnuo ir net ne vieni metai. Pakitimų pradžios moterys dažnai nejaučia, tačiau tik anksti juos nustačius galima išvengti ligos, pasveikti. Pagal citologinio tepinėlio rezultatus gali būti nemokamai atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
– atrankinės mamografijos patikros dėl krūties vėžio programa, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų. Pagal programą kartą per dvejus metus atliekamas mamografinis tyrimas, leidžiantis tiksliai nustatyti vėžį ar iki tol įvykusius pakitimus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (ir telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos.
– priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Pagal šią programą kartą per dvejus metus atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, leidžiančią patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
– storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa, skirta asmenims nuo 50 iki 75 metų. Kol kas ši programa įgyvendinama Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šaulių apskrityse. Kartą per dvejus metus atliekamas imunocheminis testas. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, šeimos gydytojas duos siuntimą kolonoskopijai atlikti. Prireikus kolonoskopijos metu gali būti atliekama ir biopsija.
Dėl vėžio prevencinių programų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nebūtina laukti kvietimo pasitikrinti, reikia rodyti ir savo iniciatyvą.
Daugelis tyrimo rezultatų parodė, kad sveikas gyvenimo būdas padidina galimybę išvengti, kai kurių onkologinių ligų susirgimo.
Nepradėkite rūkyti ir nebūkite tabako dūmų aplinkoje. Piktnaudžiaujant rūkymu rizika padidėja 29 – 31 proc. susirgti plaučių, burnos, gerklės, šlapimo pūslės ir žarnyno vėžiu. Susirgus burnos vėžiu, nepaisant puikių šiuolaikinių chirurginių metodų, sergančiųjų gyvenimo trukmė dažniausiai būna trumpa.
Venkite pernelyg didelio svorio. Jeigu jūsų kūno svoris turi polinkį nutukimui, sunaudoto maisto kalorijų kiekį pasistenkite sumažinti padidinus fizinį aktyvumą. Rekomenduojama reguliariai, ne mažiau kaip tris kartus per savaitę po 30 – 60 minučių aktyvus sporto. Vyresniojo amžiaus žmonėms rekomenduojamas greitas vaikščiojimas, šiaurietiškas ėjimas, kai intensyviai dirba rankų ir pečių raumenys. Neužmirškite, kad reguliari fizinė veikla padeda sumažinti streso lygį, kuris turi didelės įtakos mūsų sveikatai.
Mitybos ypatumai sąlygoja 20 – 50 proc. vėžio atsiradimą. Kad rečiau užkluptų liga, turime valgyti daug daržovių ir vaisių, nes juose yra organizmui labai reikalingo pluošto, mikroelementų ir vitaminų. Reikia riboti gyvulinės kilmės riebalų kiekį, kuo mažiau suvartoti sūdytų, marinuotų bei rūkytų maisto produktų. Valgyti kartą ar du kartus per savaitę riebią žuvį. Vartoti sėmenų aliejų, riešutus, kuriuose gausu omega 3 riebalinių rūgščių. Gerti kasdien ne mažiau, kaip du litrus gėlo vandens.
Venkite pernelyg ilgai degintis saulėje, nes vienkartiniai nudegimai iki pūslių skatina odos vėžio atsiradimą. Žmogui saulės šviesa reikalinga, todėl mėgaukitės jos teikiamais malonumais, tačiau odą apsaugokite dėvėdami lengvus drabužius ir neužmirškite galvos apdangalo. Jaunimui, reguliariai besilankančiam soliariumuose, tikimybė susirgti melanoma padidėja iki 75 proc.
Daugeliu tyrimų įrodyta, kad geras miegas, vitaminų E, C, A vartojimas didina organizmo atsparumą. Kai žmogaus imuninė sistema stipri, ji stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi bei auglio susidarymą.
Visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja aktyviau dalyvauti atrankinės patikros ar ankstyvos diagnostikos programose ir labiau rūpintis savo sveikata. Taip pat vadovautis sveikos gyvensenos principais, kurie padės sumažinti riziką ar, net išvengti onkologinių ligų susirgimų.
Naudota informacijos šaltiniai:
http://www.sam.lt/go.php/lit/Vasario_4_oji__Pasauline_vezio_diena/3472/1
http://www.vuoi.lt/index.php?438373498
Parengė:
Prienų r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
