Vėžioniškiai problemą spręs patys

Rajono spaudai išplatintame pranešime Vėžionių kaimo (Jiezno seniūnija) gyventojų vardu prašoma pasigilinti į sunkią situaciją, kurioje atsidūrė šis kaimas. Besinaudojantys vandentiekiu žmonės skundėsi gyvenantys be vandens jau beveik savaitę, nuo liepos 17-osios vakaro, nes gręžinio savininkas Almantas Antanaitis nutraukė jo tiekimą. Liepos 23-iąją prie bibliotekos susirinkęs būrelis žmonių sulaukė ir savivaldybės atstovų dėmesio – kartu su Jiezno seniūnijos seniūno pavaduotoja Milda Astašauskiene į Vėžionis atvyko mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė ir administracijos direktorius Algis Marcinkevičius. Taip pat šiame susirinkime dalyvavo ir A. Antanaitis, Vėžionių seniūnaitis Vytas Bartkus bei kaimo bendruomenės „Topolis“ pirmininkė Aušra Mineikienė. Kas ramiai, o kas karščiuodamiesi, vėžioniškiai išsakė priekaištus rajono valdžiai, esą nebandančiai padėti į bėdą patekusiems gyventojams, bendruomenei, nerengiančiai projektų ES lėšoms gauti. Vis dėlto, pasak administracijos direktoriaus, šiuo atveju niekas nieko negali padaryti – gręžinio ir vandentiekio trasų savininkas yra privatus asmuo, A. Antanaitis, tad savivaldybė negali nei investuoti į įrenginius, nei padengti gedimų šalinimo nuostolių, nei kaip nors paveikti savininką. O gręžinio pardavimo savivaldybei kaina (80 tūkst. litų) esanti gerokai per didelė ir kol kas nepriimtina.

Kai kurie vėžioniškiai, nusivylę niekaip nerandama išeitimi, kalbėjo daugiau nenorintys priklausyti nuo kieno nors malonės ir patys imsią kasti šulinius ar statyti gręžinius. Vis dėlto pastarojo kaina – apie 14 tūkst. litų – ne kiekvienam įkandama, tad žmonės, galintys naudotis tik vandentiekio vandeniu, jaučiasi pakliuvę į aklavietę. 2014 m. rajone prasidėsiantis ES struktūrinių fondų lėšomis remiamas specialiojo vandentvarkos plano įgyvendinimas – dalykas išties puikus, bet juk iki to meto reikia dar išgyventi, o kasdien galvojant, kur gauti vandens, laikas dar labiau prailgsta. Tad, kaip sakė rajono valdžios atstovai, gyventojams belieka taikiai derėtis su gręžinio savininku A. Antanaičiu, kad priimtinomis abiems pusėms sąlygomis būtų atnaujintas vandens tiekimas. Taikdarės misiją ėmusi vykdyti L. Jakinevičienė tą ir pasiekė – nieko nelaukdamos, iniciatyvios moterys ėmėsi sudarinėti vartotojų sąrašus, burti už mokesčių surinkimą atsakingą komisiją, ieškoti būdų, kaip surasti nešvarios sąžinės vėžioniškius – tuos, kurie nemokėdami už vandenį, patyliukais juo naudojasi. Pasak reikalui vadovavusių moterų, aišku, jog pagalbos neverta iš nieko tikėtis, viską teks imti į savo rankas ir derinti pozicijas su A. Antanaičiu, kuris visiškai sutiko su vėžioniškių pasiūlymais. Tad belieka tikėtis, kad „ledas“ Vėžionyse pajudėjo, o taikaus sutarimo ieškantys žmonės jį suras ir jo laikysis.