Vertinimas ir įsivertinimas. Tik nauda

Kad žinotum, ar toli nuėjai, reikia pasižiūrėti atgal: ką pasiekei, o kas nepavyko, kuo gali didžiuotis, o ką reikia tobulinti. Šiandienos mokyklų veikloje tai įprastas dalykas, čia nuolat fiksuojami mokinių pasiekimai, stebima pažanga, ieškoma būdų gerinti rezultatus. Nuo 2000-ųjų metų mūsų rajono mokyklos ėmėsi rengti vidaus auditus – pačios įstaigos darbuotojų inicijuojamą ir vykdomą veiklos įvertinimą, kuomet svariu rodikliu tampa ne tik mokinių pasiekimai, bet ir esama materialinė bazė, bendradarbiavimo su tėvais, tarpusavio santykių situacija ir kitos sritys. Vertinimo rezultatai parodo, kuo mokykla stipri ir kas dar darytina, o visa tai atsispindi veiklos planuose. Vidaus auditai jau yra privaloma ir tapusi įprastine mokyklų darbo dalis, išorės – svarbus ir itin reikšmingas įvykis įstaigos gyvenime.

Apie vidaus ir išorės auditų reikšmę ir naudą mokyklų atstovai diskutavo gegužės 18-ąją Prienų „Žiburio“ gimnazijoje vykusiame pasitarime „Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo informacijos naudojimas siekiant pozityvios kokybės kultūros raidos“. Jame dalyvavo ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros atstovės Snieguolė Vaičekauskienė ir Laima Gudaitė. Pasitarimą pradėjo Prienų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas, pasidžiaugęs aktyviu rajono pedagogų darbu, vykdant vidaus auditus, bei išorės auditų, atliktų šešiose mokyklose, rezultatais. Veiklos įsivertinimo pirmeiviais mūsų rajone tapo Pakuonio pagrindinės mokyklos mokytojai, kurie pirmieji išbandė šį metodą ir tapo pavyzdžiu kitoms švietimo įstaigoms. Vertinimas ir įsivertinimas, pasak R. Zailsko, tai yra mokyklos tobulėjimas, siekiant geresnės ugdymo kokybės ir mokinių pasiekimų, o auditų veiksmingumą įrodo tyrimų rezultatai, vertinimo ataskaitos bei ugdymo proceso pažanga. Gaila, tačiau lėšų trūkumas pristabdo išorės vertinimų vyksmą, todėl mūsų rajone įvertinta dar tik 60 procentų mokyklų. Kai kurios mokyklos tai patyrė neseniai, o kitų rezultatai jau ir spėjo pasenti, todėl išvadas apie švietimo kokybę mūsų krašte daryti nelengva. Tačiau, pasak skyriaus vedėjo, vis dėlto judama į priekį, šiais metais išorės auditas turėtų būti atliktas dar dviejose ar trijose mokyklose.

Išorės auditų rezultatus ir jų veiksmingumą labai vaizdingai ir išsamiai aptarė NMVA Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo skyriaus vedėja L. Gudaitė ir Mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo skyriaus vedėja S. Vaičekauskienė. Tačiau turbūt įtaigiausias žodis buvo tų, kurie savo kailiu patyrė vertinimo komisijų darbą, ir gali, remdamiesi savo patirtimi, aptarti to poveikį mokyklos bendruomenei ir veiksmingumą. Išorės auditų įneštos permainos, įspūdžiai ir svarstymai apie jų naudą ir stresą – apie visa tai mintimis pasidalijo Šilavoto, Išlaužo, Skriaudžių ir Balbieriškio pagrindinių mokyklų vadovai savo pranešimuose, kuriuos su dideliu dėmesiu išklausė gausiai susirinkę rajono mokyklų atstovai. Tai aktuali ir svarbi diskusijų tema, nes praeities įvertinimas yra paskata planuoti ateitį, apgalvoti būsimus žingsnius, kurie vestų prie tikslų įgyvendinimo. O pedagogo tikslas yra vienas ir pats ypatingiausias – jauno žmogaus ruošimas gyvenimui visuomenėje, jo dabartis ir ateitis.