Vaikų Velykėlės be margučių, Velykų bobutės ir kiškių – neįsivaizduojamos.
Todėl Vėžionių kaimo bendruomenė kaip tik taip pakvietė savo mažuosius švęsti Atvelykį.
Tačiau dar iki šventės vaikai nemažai padirbėjo: margino kiaušinius parodai, piešė popierinius margučius ir jais puošė Velykų medį, be to, kartu su suaugusiaisiais išvakarėse dalyvavo talkoje, švarino bendruomenės namų aplinką. O kam pritrūko fantazijos marginant kiaušinius, jos galėjo iki valiai pasipildyti Vilmos Zenkevičiūtės tekstilinių margučių parodoje.
Tad ir šventė prasidėjo nuo apdovanojimų ir padėkų. Bendruomenės pirmininkė Irma Kereišienė už kūrinius ir nuoširdų triūsą talkoje dėkojo ir vaikams, ir jų tėveliams, įteikdama Padėkos raštus ir prizus. Kad neliktų nuskriausti kūryboje suaugusieji, jiems buvo surengta mišrainių paroda-konkursas. Čia Vėžionių šeimininkės parodė ypatingą išmonę ir gebėjimus, nes jų pagamintos mišrainės prašyte prašėsi ne tik paragaujamos, bet ir suvalgomos.
Bet prieš valgant reikia padirbėti. O darbas šventės dalyvių laukė malonus. Mažieji rungtyniavo margučių ristynėse, o kad jų tėveliai žiovaudami tvorų neramstytų, jiems buvo pasiūlyta pažaisti „pilvo krepšinį“. Oi buvo gardaus juoko, žiūrovų plojimų ir žaidėjų azarto! Patiko šis žaidimas ir vaikams, tad ir jie rungėsi varžybose. Keista, tačiau šįkart šioje rungtyje daug geriau sekėsi suaugusiesiems.
Ne tik linksma, bet ir smagu buvo šventėje, mat kiekvienas konkurso ar varžybų dalyvis buvo apdovanotas. Dovanėles iš savo bedugnių krepšių traukė ne tik I. Kereišienė, bet ir Velykų bobutė su Kiškiu, pasipuošusiu įspūdingais ūsais.
Vaišės ir šiaip gardžios, po rungčių ir azarto tapo dar skanesnės. Susinešė kas ką turėjo, kuo turtingas buvo, ragavo vienas kito patiekalus, gyrė ir dalinosi receptais. Juk švenčių bus ir daugiau, tad ruoštis reikia iš anksto ir dar kaimynus paraginti, kad nesnaustų ir kitąkart gausiau į bendruomenės namus susieitų, nes būryje ir darbas lengvesnis, ir juokas linksmesnis.
