Tačiau laikas eina. Paprienėje, prie paminklinio stogastulpio „Lietuvos vardui – 1000 metų“, kasmet renkasi ne tik šios miesto dalies gyventojai, bet ir tie, kurie visa širdimi aktyviai palaiko šią idėją.
Šiais metais į šventę atvyko kaip visada daug vaikų, kurie jau nuo tokių pilietiškumo pamokų pamažu ugdomi, stengiamasi, kad jie įsisąmonintų šios tradicijos prasmę.
Prieš giedant giesmę mokytojas Kazimieras Drižilauskas atnešė vėliavą, kurios įspūdingas dydis sukvietė ne tik brandaus amžiaus žmones, bet ir jaunąją kartą su ja kelti „bangas“. Vėliava tarsi atgijo ir nuo laiko pablukę spalvos nušvito. Išskleisdamas garbingąjį audeklą, mokytojas papasakojo jo istoriją, kuri prasideda nuo Baltijos krantų. Ir pirmą kartą ji atkeliavo į Prienus.
Malonu, kad renginio organizatorius, Paprienės bendruomenė, ne tik giedojo giesmę, bet ir dainavo kitas dainas, susijusias su Lietuva. Daugeliui buvo smagu, kad kartu šioje mažutėje šventėje buvo ir Liberalų sąjūdžio Prienų skyriaus pirmininkas Gintaras Kleiza su žmona, kuriam pilietiškumas yra šventas dalykas. O pabaigai tenorėčiau pacituoti mus palikusio Vytauto Kernagio dainos posmelį:
„Palaimink, Dieve, mus,
Lietuvos vaikus,
Ir kiekvieno mūsų balsą
Teišgirsta žemė ir dangus…“
Vilija Čiapaitė
