Vilija Čiapaitė
Naujosios Ūtos seniūnijos laukai pasipuošė geltonais rapsų kilimais, greta vilnija rugių laukai – įsibėgėjo vasara.
Taigi jau septintąjį kartą Aldonos Lietuvninkienės sodyboje Serbentinės kaime rinkosi mėgėjų teatro aktoriai iš Panevėžio, Elektrėnų, Kruonio, Jiezno ir Naujosios Ūtos. Kiekvienas jų su malonumu vyksta į šią sodybą, nes žino: čia jis laukiamas. O jei atvykęs į šią sodybą neparagavai šviežių bičių medaus ir sūrio – vadinasi, čia nebuvai. Tai tarsi tradicinis patiekalas prieš aktorių pasirodymus.
Pirmieji pasirodė svečiai iš Panevėžio. Tai jau šeštasis kartas, kuomet aklųjų centro dramos studijos „Arka“ (rež. Rima Goštautienė) nariai atvyksta į šį gamtos prieglobstį. Šį kartą studija atvežė A. Kazragio spektaklį „Tuščia kertelė širdyje“. Kruoniškiai žiūrovus pakvietė pasirodymą žiūrėti kieme prie vežimo, ir tai buvo originali idėja. Jie vaidino legendą „Sakmė apie kalvius“ (rež. Janė Bernotienė).
Elektrėniškiai suvaidino linksmą komediją pagal Nikolajaus Erdmano „Savižudį“ (rež. Nijolė Skorubskienė).
Naujosios Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatro aktoriai (vad. Anelė Lukjančuk) vaidino dvi ištraukas pagal Juozo Baltušio „Pamenu… mažas buvau“. Džiugu, jog teatro grupė visada atranda klojimo teatrui tinkamus vaidinimus. Nesuklysiu sakydama, jog šios grupės ašis – Anelė Lukjančuk, kurios vaidyba tokia originali ir nepakartojama, jog ji nepadarytų gėdos ir didžiojoje scenoje.
Jiezno kultūros ir laisvalaikio salės dramos kolektyvas atvyko su gana pamokančiu ir gilią prasmę turinčiu spektakliu pagal Veroniką Ruminavičiūtę „Sunki našta“ (vad. Dalė Jaruševičienė).
Trumpų pertraukų metu kieme stebėjau, kaip originaliai verdama žuvienė ant rąsto, o dideliu mediniu samčiu ją maišė virėjas.
Pertraukėlių metu savo eiles skaitė seniūnijos gyventoja Galina Vokietaitytė Popierienė, pagal kurios eilėraštį pernai buvo pastatytas spektaklis. Pakalbinus Galiną sužinojau, jog eiles pradėjo rašyti būdama šešiasdešimties metų, o gražiai apipavidalintą knygelę susimaketavo ir išsispausdino namuose, pasinaudojus kompiuteriu.
Po pasirodymų visi kolektyvai ir jų režisieriai buvo apdovanoti padėkomis ir laukinių gėlių puokštėmis, kurios atitiko ir vietovės dvasią. O vėliau, kaip ir dera geriems šeimininkams, visi buvo pavaišinti gardžia žuviene, geru žodžiu ir linksmomis dainomis.
