Danguje angelai – nieko ypatingo. O žemėje? Ar atpažįstame juos sutikę?
Tai, kad kunigaikštis A. Mirska savo žmonos garbei pastatė du angelus, ir tai, kad jie, nutolę 1400 km, buvo pastatyti tą pačią dieną Veiveriuose ir Viurcburge, rodo, kad nieko nėra neįmanomo net neturint telefono ar didesnės transporto priemonės. Vokietijos turizmo centras skyrė labai didelį dėmesį angelo Viurcburge renovacijai. Gausus būrys rėmėjų, didelis valstybinių institucijų dėmesys ir pagalba leido nuvežti angelą į dirbtuves ir ten grąžinti jam pradinį vaizdą. Nors po II pasaulinio karo, kurio metu Viurcburgas patyrė ypatingai žiaurų antpuolį – miestas buvo ne tik sugriautas, bet ir sudegintas, angelas išliko. Jis stovėjo tarp griuvėsių tarsi įrodydamas, kad meilės negali sugriauti net didžiausi karai. Po remonto grąžinus angelą į savo vietą, renginio metu žmonės labai didžiavosi, kad toks gražus dėmesys skiriamas ne tik istoriniams , bet ir meilės paminklams. Renginyje dalyvavęs Lietuvos ambasadorius Vokietijoje D. Semaška, džiaugėsi bendradarbiavimu, dėmesiu ir draugyste tarp dviejų taip skirtingų ir tokių panašių miestų, sujungtų angelo.
Viurcburgas ir Veiveriai – tai du mokslo šviesos miestai, labai skirtingi savo dydžiu. Viurcburge veikia puikus universitetas, priimantis studentus iš viso pasaulio. Jame dėstoma ir lietuvių kalba. Šį universitetą baigė nemažas skaičius lietuvių, dabar dirbančių tiek Viurcburge, tiek visame pasaulyje. Veiverių seminarija – taip pat didelis langas į mūsų istoriją, padovanojusi gražų būrį šviesių garbingų žmonių. Kalbėdama su renginio dalyviais išgirdau nusistebėjimą, kad savo mylimą žmoną kunigaikštis A. Mirska vežė 1400 kilometrų namo. Galėjome patikinti, kad tai nėra pirmas kartas Lietuvos istorijoje. Ir Žygimanto laikų vyrai savo žmonų svetur nepalikdavo.
Šaltą lapkričio popietę susirinkusius pasigrožėti restauruotu angelu šildė svajinga saksofono muzika ir organizatorių džiaugsmas po ketverių metų pasiekus savo tikslus. Ir ypatingai savo tvirtybe, užsidegimu ir kantrybe spinduliuojanti šios idėjos sumanytoja Doris. Ši savo miesto istorija besidominti ir ją mylinti moteris, rodos, savo šypsena sutelkianti draugų ratą, gali nutiesti tiltus, ilgesnius nei tūkstantis kilometrų. Nuoširdus ačiū Prienų rajono savivaldybei už linkėjimus Viurcburgo miestui. Mūsų dalyvavimas bei atstovavimas J. Marcinkevičiaus bibliotekos Veiverių filialui ir Veiverių bendruomenei buvo tikrai didelė dovana renginio organizatoriams ir parodymas, kad mums labai svarbi mūsų istorija. Beliko laukti šio meilės angelo istorijos tęsinio Veiveriuose. Nenuilstančio Veiverių klebono Kęstučio Vosyliaus planuose -2019 metais atgaivinti išgražėjusios viduje, atsinaujinusios klauptus, bažnyčios išorę ir angelą. Telieka mums visiems susiburti ir pagelbėti gražiuose klebono Kęstučio darbuose. Ir nepamiršti, jog esame įdomūs ne tik sau.
Daiva Venclovienė
Laima Mikušauskienė
