Dešimties kilometrų aukštyje dangų rėžiantis lėktuvas ir Atlanto vandenynas po kojomis – filmo scenarijų primenantį vaizdą prisimena Jaunųjų paramedikų programos dalyvis iš Ignalinos Paulius. Tokiame aukštyje vienintelė pagalba – orlaivio įgula ir kiti keleiviai. Minėdami Kovo 11-ąją ir Jaunųjų maltiečių iniciatyvos „Savanorystė = Pilietiškumas = Lietuva“ pabaigą dalijamės herojišku jaunuolio veiksmu, pakeitusiu kito gyvenimą.
Nelaimės akistatoje gelbsti šaltas protas
„Linksmybės prasidėjo dar net nepakilus į dangų – skrydis buvo atidėtas trims valandoms, o kai kurie keleiviai suprato, kad nespės į jungiamuosius skrydžius. Vis dėlto pati atmosfera lėktuve nebuvo įtempta – žmonės susitaikė su vėlavimu, niekas per daug nesijaudino“, – pasakoja dvyliktokas Paulius.
Tačiau ramybės pripildytos aplinkos nuotaika greitai apsivertė aukštyn kojomis – vidury nakties, virš didžiulio ir baugaus vandenyno skriejančiame lėktuve vyresnio amžiaus moters sveikata ėmė sparčiai prastėti – jai prasidėjo bronchinės astmos priepuolis. Jaunuolis prisimena: „Jai pradėjo trūkti deguonies, sutriko kvėpavimas ir sąmonė. Visas veiksmas vyko ne ant žemės, o vidury Atlanto vandenyno. Šioje situacijoje svarbiausia buvo žaibiška reakcija – kartu su lėktuvo įgula ir tuo pačiu reisu skridusia gydytoja dirbome kaip viena komanda, kad išsaugotume moters gyvybę ir padėtume išvengti komplikacijų“.
Pauliaus prisiminta situacija nutiko netikėtai – jai pasiruošti beveik neįmanoma, o viduje verda įvairių jausmų – baimė, jaudulys, nerimas. Viską apsunkina žinojimas, kad esi paliktas vienas – čia neatvyks greitoji medicinos pagalba, iš ryškiomis spalvomis padabinto automobilio neiššoks profesionalai medikai, joks mokytojas nepasakys, kaip turi pasielgti, kokių veiksmų reikia imtis. Visgi, visą šį chaosą galima panaudoti savo naudai – užtenka pajungti šaltą protą ir pasikliauti turimomis žiniomis: „Juk mes visi esame gyvi organizmai ir netikėtose ar labiau įtemptose situacijose jaučiame šiokį tokį jaudulį. Jį jaučiau ir aš, tačiau jis buvo sveikas ir labai naudingas – visoje situacijose šis jausmas man padėjo išlikti budriu“, – pasakoja jis. Šis įvykis lėktuve tik patvirtino tai, ką Paulius jau buvo išmokęs per Jaunųjų paramedikų programą – tikri iššūkiai nutinka tada, kai jų nesitiki.
„Tai, ką išsineši iš savanorystės, gali panaudoti ten, kur, atrodo, niekada nebūtum susimąstęs galįs pritaikyti“, dalijasi savanoris
Jaunieji maltiečiai ilgus metus vykdo Jaunųjų paramedikų programą – joje jaunuoliai iš įvairių Lietuvos mokyklų išmoksta teikti pirmąją pagalbą. Daugiau nei pusę metų programos dalyviai mokosi atpažinti ūmias ir gyvybei pavojingas būkles bei įgauna pagrindines žinias, ką daryti, kai sutrinka kito sveikata. Tačiau viskas neapsiriboja vien sausa teorija – jaunuoliai savo žinias pritaiko praktinių užsiėmimų metu, Nacionalinėse Jaunųjų paramedikų varžybose ir įvairiuose renginiuose (pavyzdžiui, „Jūros šventėje“), kur kartu su patyrusiais kolegomis (sveikatos priežiūros specialistais) budi bei yra pasiruošę imtis pirmųjų pagalbos veiksmų.
Nors gyvybės ir mirties situacijose baimė bei nežinomybė yra natūralios emocijos, yra svarbu gebėti susiimti ir pagalbą teikti tikslingai. Jaunieji maltiečiai siekia išugdyti drąsius bei veikti pasiruošusius jaunuolius. Paklaustas, ar dalyvavimas programoje padėjo tą naktį orlaivyje, Paulius dalijasi: „Žinoma! Juk Jaunųjų paramedikų programa ir buvo ta starto pozicija, nuo kurios atsispyręs įgijau pirmosios pagalbos žinių“. Ši situacija tik patvirtino tai, ką savanoris suprato jau seniai – kiekvienas žmogus turėtų mokėti suteikti pirmąją pagalbą: „Skambėsiu banaliai, bet niekada negali numatyti, kada tokių žinių prireiks. O kad pirmosios pagalbos žinios nūdienoje nekvestionuojamos, galima matyti ir mano situacijoje – kai patogiai įsitaisęs lėktuvo kėdėje, staiga turėjau veikti ir pritaikyti savo įgūdžius“, – sako jis.
Tu gali būti pokyčiu
Moters gyvybę išgelbėti pavyko. Tačiau, jei tą naktį įguloje nebūtų buvę Pauliaus ir gydytojos, situacija būtų galėjusi pasisukti visai kita linkme. Šis herojiškas Jaunųjų paramedikų programos dalyvio poelgis – pilietiškas aktas, prasidėjęs nuo savanorystės ir pirmosios pagalbos mokymų. „Savanorystė = Pilietiškumas = Lietuva“ jau ketvirtus metus siekė atskleisti, kad savanorystė yra pilietiškumo forma. Tokios istorijos patvirtina, kad tai – visiška tiesa. Net mažiausias darbas dėl kitų yra pilietiškumo aktas ir žingsnis pokyčio link.
O šio pokyčio dalimi gali būti kiekvienas – tam užtenka vos valandos per mėnesį. Ir tikrai nebūtina per tą valandą suteikti pirmąją pagalbą ar išgelbėti kito gyvybę. Juk viskas slypi tiek didžiuose, tiek paprastuose veiksmuose – sukrautos malkos, šypsena ar dovanota draugystė taip pat yra vertingos tam, kuris taip trokšta žmogiško artumo. O jei vis dar dvejoji – kviečiame išbandyti savanorystę Jaunuosiuose maltiečiuose.
