Vasaros vakaro pasivaikščiojimas, arba grįžtant prie senos temos į seną vietą

2018 metų kovo 27-ąją vaikštinėjau Prienų karinio miestelio pakraščiais, žvalgiausi į Nemuną ir fotografavau medžių kelmus. Seniūnijos informacija dėl nukirstų beržų buvo trumpa ir konkreti. Laiškas mano archyve išliko, tad galiu jį visą pacituoti: „Informuojame, 2018 m. kovo 16-17 dienomis buvo pjaunami medžiai adresu Birutės g. 7, Prienai, prie naujai renovuojamo stadiono. Nepašalinus medžių dėl didelės taršos dirbtinės stadiono dangos ir bėgimo takų negalima bus naudoti pagal paskirtį. Vietoj išpjautų medžių suplanuota pasodinti kolonines tujas.“

2019 metų birželio 10-osios vakarą, išėjusi pasižvalgyti į tą patį Nemuną ir pakvėpuoti gaiva, nusprendžiau prasukti pro atnaujintą ir raudona danga šviečiantį stadioną, pasižiūrėti, kaip laikosi beržų vietoje pasodintos tujos. Verčiau būčiau to nedariusi. Suskaičiavau 179 naujai pasodintus visžalius spygliuočius, ne tujas, greičiau kadagius. Gal vieną iki apvalaus skaičiau būsiu pametusi, kai vis stabteldavau nufotografuoti.

Iš jų 41 augalėlis buvo visiškai nudžiūvęs, pageltusių ir pusiau nudžiūvusių net neskaičiavau. Negali ginčytis, Prienų seniūnija padarė, ką žadėjo – vietoj išpjautų medžių pasodino spygliuočių gyvatvorę. Bet, ar augalą pasodinus, juo nebereikia rūpintis? Vargani krūmeliai, manau, nebuvo nė karto palaistyti per visą praeitų metų sausrą.

Tokių tikra to žodžio prasme nukankintų augalų dar nemačiau. Ar žmonės, su meile prižiūrintys savo kiemelius ir sodybas (Prienuose tokių daug), nesvarbu, kokio dydžio jos būtų, leidžia sau taip beširdiškai elgtis su augalu, kuris neretai dar ir nemenkai kainuoja? 179 spygliuočių krūmai buvo nupirkti stadionui apsodinti, ketvirtadalis jų neprigijo dėl nepriežiūros ir dabar stovi kraupindami praeivius. Kiek pinigų į balą? Skelbiame Prienus turizmo miestu, ženklą karinio miestelio kryptimi pastatėme. Gražiausia vieta, ir kaip ji atrodo ramų ir taikų vasaros vakarą?

O ką stadionas? Stadionas stovi gražus, užrakintas ir tuščias. Nei beržų, nei žmonių.

Jolita Stačiokaitė