Vilija Čiapaitė
Penktadienio pavakarė Birštono „Royal SPA Residence” žiemos sode traukė it magnetas, nes laukė degustacinė vakarienė „Senosios Anglijos skoniai”. Juk ne veltui sakoma, jog Smalsumas yra antras moterų vardas, tad tuo pasinaudojusi nukakau pavakarieniauti, paskanauti, atsipalaiduoti.
Vos įžengusi į Žiemos sodą nustebau pamačiusi baltomis staltiesėmis ir pilna komplektacija padengtus stalus. Taip besižvalgant, karts nuo karto pakildavo dūmų debesėliai, o rami muzika viliote viliojo prisėsti ir užmerkus akis mintimis nukakti ant kalvos, kurios viršūnėje padengtas stalas ir po kojomis plaukia debesys, tave nunešantys į magiškus pojūčius.
Ir štai, degustacinė vakarienė.
Jollied eel’s arba pagal tradicinį Anglijos receptą drebučių sultinyje paruoštas ungurys
Ant stalo padavėjai atnešė lėkštę su unguriu drebučiuose. Lėkštės akcentas – ungurys – derėjo su raudonais vėžiais, juodaisiais ir skaidriaisiais ikrais. Šefas Tautvydas Sakevičius papasakojo šio patiekalo istoriją. Jis pabrėžė, jog unguriai visuomet buvo vertinami įvairių šalių virtuvėse. Ši kaprizinga žuvis mėgstama Anglijoje kaip šaltasis patiekalas, t.y. pagaminta savo sulčių drebučiuose. Pradėjau skanauti… Drebučiai tikrai subtilaus skonio, o pats ungurys tirpte tirpo burnoje. Specifinio skonio ikrai ypač derėjo prie ungurio. O mistifikuoti debesys tai kilo aukštyn, tai leidosi žemyn… Tikra palaima!
Raudono vyno taurė ir kitas patiekalas
Beef Wellington – jautienos išpjova, padengta garstyčiomis, grybais ir traškia plutele
Po šaltojo patiekalo, trupučiuką palaukus, buvo atneštas karštasis patiekalas, Anglijoje vertinamos jautienos išpjovos kepsnys. Ir vėl šefas Tautvydas papasakojo apie šio patiekalo svarbą anglų virtuvėje. Pasak jo, ne vieną šimtmetį Anglijos aristokratai ir paprasti gyventojai ypač vertina šeimyninius pietus su įvairiais jautienos išpjovos kepsniais.
Žvelgdama į subtiliai įkomponuotus jautienos išpjovos, dengtos traškia plutele, baravykų ir pievagrybių bei bulvių košės, pagardintos daržovėmis, lėkštę, nurijau seilę ir pagalvojau, ar šefas sugebėjo tinkamai paruošti jautieną, nes ji reikalauja mokslo, kad būtų sultinga, lengvai kramtoma ir be abejo gardi. Pirmas kąsnis ir visos abejonės dingo it tie improvizuoti debesys. Jautiena tirpo burnoje, bulvių košė buvo sutrinta taip, jog kur ne kur jautėsi tai bulvės, tai daržovių gabaliukai. Gurmaniška daržovė smidrai (šparagai), kuriai sunku atsispirti, taip pat laukė savo eilės. Jie buvo puikiai paruošti, nes nebuvo jokio kieto ar sumedėjusio gabaliuko. Ne veltui jie vadinami daržovių aristokratais! Tad jų derinys su jautiena ypač tiko ir patiko.
Tačiau artėjo pati nuostabiausia akimirka, kurios dalyvaujantieji degustacijoje ir aš dar laukėme.
Desertas Eton’s mess
Tarsi burtų lazdele mostelėjus, ant veidrodinio stalo taurės buvo pripildytos sauso ledo, o šefas Tautvydas pasakojo apie deserto subtilybes Anglijoje ir trupindamas morengą, puošdamas veidrodinį stalviršį, dėliojo šviežias braškes. Ir štai – stebuklingas ledo ir vandens magiškas suokalbis! Debesys, pritvinę mūsų nuostabos ir susižavėjimo, pradėjo virsti žemyn, o kartu ant stalų atsirado desertas bei tikros juodos arbatos su pienu puodeliai. Tai buvo kulminacija šios mistinės degustacinės vakarienės ant įsivaizduojamos kalno viršūnės. Visos nuostabios ir šiltos, svaiginančios ir džiugios mintys nusileido ten, kur konservatyvūs anglai prakalba, nusišypso ir ištiesia ranką pasisveikinimui.
Tokios mintys aplankė ne tik mane, bet ir vilniškius, kurie iškeitė koncertus, kavines į šį nuostabų vakarą, kuomet su vaikais praleido nuostabiausias akimirkas ir pasijuto dalele draugiškoje Anglijos gyventojų šeimoje.
Pokalbis su šefu Tautvydu Sakevičium
Po nuostabaus vakaro pakalbinau jauną, vis dar besijaudinantį šefą. Paklaustas, kaip jam sekėsi paruošti tokią degustacinę vakarienę, atsakė, jog tai ne tik jo, bet ir visos virtuvės darbuotojų bendras darbas. Pasak jo, pasitikinčiu jaučiasi savo karalystėje – virtuvėje, tad pristatydamas kiekvieną patiekalą labai jaudinosi. Pasak jo, labai pavyko „prisijaukinti” kaprizingąjį ungurį, kuris Anglijoje, beje, patiekiamas daug paprasčiau, o jautienos išpjova tikrai labai pavyko, nors visi ingredientai buvo trupučiuką improvizuoti, nes norisi gauti patį geriausią variantą ir priimtinesnį tos šalies gurmanams, kurioje gaminamas patiekalas.
Pats Tautvydas dar jaunas ir perspektyvus šefas. Baigęs Alytaus profesinio rengimo centrą profesiją tobulino ne vienoje Europos šalyje. Iš ten stengėsi parsivežti ne tik receptų, bet ir praktikos. Ypač vertina šefų Gordono Ramzio, Liutauro Čepracko virtuvinius gebėjimus. Aišku, yra ir dar daugiau šefų, kurių patarimai, teikiama informacija ypač vertinga. Pats šefas Tautvydas rengia jau ne pirmą degustacinę vakarienę, tačiau kiekvieną kartą jaudinasi. Pasak jo, tai labai atsakingas darbas, tačiau vos pasibaigus renginiui, jau planuoja, kokią šalį norės atspindėti kitoje, o kokia ji bus – šefas šelmiškai nusišypsojo ir pasiūlė sekti skelbimus bei atvykti paskanauti degustacinės vakarienės patiekalų.
O pabaigai tenorėčiau pareplikuoti: „Koncertą gali išklausyti, jei ne Birštone, tai Kaune, Vilniuje, tačiau į tokią vakarienę susirinkus draugams tikrai ilgam išliktų ne tik pokalbiai, bet ir nuostabūs patiekalai”. Tad kartais draugiškas pobūvis gali sujungti tai, kas svarbiausia – bendravimą, pabuvimą ir draugystę.
