Kai gegužė pasipuošia žydinčiais sodais, ateina metas patiems nuostabiausiems jausmams ir žodžiams. Šį mėnesį švenčiama Motinos diena. Vargu ar kas paskaičiavo, ar nebus daugiausiai gražių eilių sukurta mamai, o ir kam to reikia. Jei pritrūksta savų žodžių, jei atrodo, kad paprastas sakinys „Aš Tave myliu, Mamyte!“, išreiškia toli gražu ne viską, kas susikaupę sieloje, pasitelkiame poetų ir prozininkų, kompozitorių ir muzikantų atrastą lobyną. Visa, kas gražiausia, Jums, mielosios mūsų!
Nors mamos kasdien regi vaikų meilę jų žvilgsniuose ar švelniame glustelėjime, tačiau kai būna pakviečiamos į joms skirtą šventę, labai stengiasi nenuvilti savo atžalėlių. Tad gegužės 2-ąją Stakliškių vidurinės mokyklos aktų salė buvo pilnutėlė. O ir kaip neateisi, jei vaikai paruošė savo mamytėms vaišių stalus, jei jų laukė nuostabus koncertas. Prieš tai jos galėjo pasigėrėti parodėle, kur vaikų darbai, meno kūriniai tiesiog neleido atsipeikėti iš nuostabos – kokios gabios, kokios išradingos ir talentingos mūsų atžalėlės. Nuostaba ir laimė neapleido visą koncerto metą. Vieni po kitų vaikai eilėmis ir dainomis, šokiais, pasakojimais ir vaizdais kalbėjo ir kalbėjo apie savo meilę mamytėms. Tokios sielą sujaudinančios šventės, tikriausiai, jau seniai neteko išvysti daugeliui į mokyklą atėjusių mamų.
O ar ne puiku, kai savo jausmus per eilėraštukus, daineles ir ratelius stengiasi išreikšti patys mažiausieji, darželinukai? Iki graudulio, iki laimės ašarų mamytės buvo nudžiugintos ir Pieštuvėnų bei Stakliškių darželiuose, kur joms programėles, kupinas spalvų, grožio ir meilės, paruošė mažyliai su savo auklėtojomis. Pavasaris nušvito dar ryškesniais žiedais, kai laimingos ir besididžiuojančios savo atžalėlių gabumais mamos grįžo namo, į kasdienį darbų ratą, pasiryžusios dar labiau (jei įmanoma) mylėti ir dalinti savo širdį vaikams.
