Vaikų dienos stovykla ,,Stipri šeima“ Kašonyse

Liepos 23‒28 dienomis Kašonių bendruomenės vaikams Kašonių bibliotekoje buvo suteikta galimybė dalyvauti vaikų dienos stovykloje, pagal projektą ,,Stipri šeima“.

Šešias dienas nuo 9.00 iki 13.00 val. vaikai aktyviai ir turiningai leido laiką: vyko edukacinės išvykos į Pelekonių ir Jakniškių kaimus, judri veikla gamtoje, susitikimas su alpinistu Vytautu, Pelekonių I ir II piliakalnių tvarkymas, darbeliai iš šieno, medžio, popieriaus, individuali ir komandinė veikla, liaudies šokių mokymasis, dainos, skaitymai ir vaišės gamtoje.

Pačią pirmą dieną stovyklautojai susikūrė taisykles, kurių privalėjo laikytis visą šį laiką. Ne iš karto buvo lengva dirbti komandoje, žaisti žaidimus be vadovių pagalbos. Tačiau greitai viso to buvo išmokta. Štai antrą dieną vyko edukacinė kelionę į Jakniškių kaimą. Įveikę keturis kilometrus, Egidijaus Kandroto sodyboje stovyklos nariai iš šieno ant medžio karkaso gamino gyvūnėlius: šernus, stirnas, avis, vilkus ir kt., žaidė, vaišinosi kareiviška koše. Trečią dieną gamintos dekoratyvinės žuvys:  ant medinio kontūro vaikai guašu nudažė žuvytes, žaidė edukacinius ir sportinius žaidimus, piešė, skaitė. Komandinė veikla jau ėjosi puikiai.

Ketvirtą dieną be žaidimų ir kitos komandinės veiklos vyko susitikimas su kraštiečiu žurnalistu alpinistu Vytautu Nosevičiumi. Vytautas atėjo su alpinisto kuprine ir visa reikalinga įranga, pademonstravo sportinius sugebėjimus, kurių dažnai prireikia kalnuose. Visus sudomino pasakojimas, alpinistų apranga ir įrankiai, kuriuos stovyklautojai patys čia pat išbandė.

Penktą dieną iš ryto išsiruošėme penkių kilometrų žygin į Pelekonių kaimą. Čia tvarkėme I ir II Pelekonių piliakalnius. Jiezno seniūnas atsiuntė darbininkus, kurie piliakalnius nušienavo, o mes sugrėbėme žolę. Nuoširdžiai padirbėję nuvykome į Onos Jieznienės sodybą, kur šeimininkė jau laukė su sviestui mušti paruošta sviestamuše. Ji ne tik parodė, kaip sumušamas sviestas, bet ir leido šį darbą išbandyti patiems. Išplautą ir truputį pasūdytą sviestą tepėme ant su lupena iššutintų bulvių ir užsigerdami ,,maslionkomis“ skaniai suvalgėme. Jieznių kieme kartu su pelekoniškėmis Onute ir Genute šokome liaudies šokius. Onutė pamokė keleto tik šiam kraštui būdingų žaidimų ir dainų. Na, o po šokių ir dainų šeimininkė iš duonkepio traukė geltoną, spirgais kvepiantį kugelį, kurį susėdę pakluonėje smagiai sukirtome.

Šeštadienį stovyklaujantys vaikai tėvelius ir Kašonių bendruomenę pakvietė į stovyklos uždarymą. Jo metu vaikai parodė savo darbelius, kartu su tėveliais pašoko išmoktus liaudies šokius, žaidė smiginį ir kvadratą, pasitiesę staltiesę ant žolės vaišinosi.

Vaikai susidraugavo, išmoko žaisti naujus ir jau kažkada žaistus sportinius ir edukacinius žaidimus, bendrauti, įvairių darbelių, šokių ir dainų. Tad šešių dienų trukmės stovykla visiems taip patiko, kad vaikai ir tėveliai priprašė vadovių Romutės ir Danutės ją pratęsti. Pasitarus nuspręsta rugpjūčio 6‒10 dienomis veiklą tęsti.

Vaikų stovyklos turi be galo daug pliusų: visų pirma, vaikas prižiūrimas suaugusiųjų ir nesibasto vienas. Juk neturintys ką veikti vaikai bando patys rasti užsiėmimų ir kartais tai būna nelabai saugu. Leidžiantieji vaiką į stovyklą užtikrina ne tik jo užimtumą, bet ir saugumą. Antra, stovykla yra gera vieta vaikams susipažinti ir susirasti naujų draugų. Šiais laikais dauguma vaikų laiką leidžia prie kompiuterio, telefono, mažai bendrauja tarpusavyje. Stovyklos yra ypač aktualios kukliems, nedrąsiems vaikams, nes geri vadovai padės išmokti susipažinti su naujais draugais, padrąsins, palaikys. Ir trečia – tai puikus būdas leisti vaikui pailsėti nuo įprasto gyvenimo ritmo, atsipalaiduoti, išmokti daug ko nauja.

Danutė Bajorienė