Nuo ankstaus ryto mokykla prakvipo mokinių atsineštais blynais ir dar kažkuo…
Laukimu. Laukimu didžiosios dvikovos tarp pono emigranto Lašinskio (mokytoja R. Marcinkevičienė) ir vargšelio Kanapinskio (mokytoja S. Arlauskienė).
Vaikai aptarė Užgavėnių papročius ir tradicijas pamokose, skubėjo pasipuošti kaukėmis, paruošė vaišių – blynų stalą. Nors lauke dangus grūmojo pavieniais debesėliais ir pūtė žvarbus vėjas, bet neišgąsdino susirinkusių prie laužo raganų, velnių, giltinių, ožių, žydų… Atkrypavo išdidus Lašinskis, kartu su juo vos ne vos atslinko perkaręs Kanapinskis. Lašinskis persirengėlius į savo komandą viliojo saldainiais, dešrelėmis, nerūpestingu gyvenimu užsienyje, o Kanapinskis kvietė išvyti žiemą, pažadinti gamtą, sveikai maitintis. Užvirė nuožmi kova. Komandos žaidė „gaidžių peštynes“, traukė virvę, lenktyniavo su karučiais ir maišais, kilnojo kuo aukščiau kojas. Žinoma, laimėjo Kanapinskio komanda.
„Deginkim Morę!“ – šaukė vaikai.
Visi suskubo prie laužo paskutinį kartą pasigrožėti dailia suknele pasipuošusia More. Suliepsnojo laužas, sudegindamas visas žiemos negeroves.
„Žiema, žiema, bėk iš kiemo!“ – šūkavo susirinkusieji.
Prie degančio laužo vaikai dainavo muzikos mokytojos L. Sarnickienės išmokytas daineles, su mokytoja D. Žiobiene šoko liaudies ratelius.
Sakoma, jeigu per Užgavėnes daug valgysi blynų – visus metus būsi sotus ir turtingas. Prie plataus vaišių stalo prikimšom pilvus ir septynias savaites lauksime pavasario šventės Velykų.
Pradinių klasių vyr. mokytoja Danguolė Žiobienė
