Tai 97 – osios mūsų valstybės atkūrimo metinės. Visus dalyvius maloniai nuteikė šventiškai papuošta salė ir gausi mokytojos Onutės Žvirblienės ugdytinių piešinių paroda, skirta šiai įžymiai datai.
Šventinėje programoje „Mūsų žemė – Lietuva“ dalyvavo pagrindinės mokyklos mokiniai, mokytojai, Kultūros centro saviveiklos meno kolektyvai. Renginį vedė, tolerancijos centro vadovas Vitas Rymantas Sidaravičius ir KLC direktorė Neringa Garmuvienė. Jau iš pradžių, giedodami „Tautišką giesmę“, stebėdami ekrane Lietuvos vaizdus, pajutome, kad visi esame Lietuvos vaikai, kad gyvename žaliausių vasarų, giliausio dangaus mėlynumo šalyje. Šalyje, kurioje skamba lietuviški žodžiai, kurios tėviška ranka priglaudžia pavargusius ir sugrįžusius. Mokytojas Vitas Rymantas Sidaravičius, pasitelktadamas įtaigią ir kruopščiai parengtą vaizdo – garso medžiagą, apžvelgė visą Lietuvos istoriją nuo valstybės susikūrimo iki Vasario 16 – osios Nepriklausomybės Akto pasirašymo. Atmintyje liko svarbūs Lietuvos valstybės gyvenimo laikotarpiai: valstybės susikūrimo pradžia, kovos su priešais, krikštas, Žalgirio mūšis. Vėliau – santykiai su Lenkija po Liublino unijos pasirašymo, nesiliaunančios kovos su rusais, švedais.Tapo aiškios priežastys, privedusios prie Lietuvos – Lenkijos valstybės žlugimo. Paskui – tautinio atgimimo laikotarpis, spaudos draudimo metai, pirmieji laikraščiai, budinę tautą keltis, – „Aušra“ ir „Varpas“. Vaizdžios pirmojo pasaulinio karo scenos ir situacija Lietuvoje 1918 metų pradžioje. Taip artėjo svarbiausias įvykis – „Lietuvos Aide“ paskelbtas Vasario 16 – osios Nepriklausomybės aktas. Kiek vėliau ir kiti pasaulio laikraščiai skelbė šią svarbią žinią: – Lietuva laisva, nepriklausoma valstybe. Lietuvos taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.
Mokytoja Janina Grigutienė skaitė ištraukas iš G. Petkevičaitės – Bitės „Karo metų dienoraščio“, kuriame rašytoja džiaugiasi Lietuvos laisve, bet ragina būti pasiruošusius išlaikyti tokią brangią dovaną, kad „alei vieno lietuviai ruoštųsi kuo uoliausiai stoti savo sargyboje ir ginkluotųsi visomis dvasios išgalėmis (ne kardais ir šautuvais! To nesugebėsime ir iš tokių ginklų naudos nelaukite! “). Turime „morališkai pakelti sunkią kovą už savo senelių kalbą ir žemę“. Kokie, pasirodo, pranašiški rašytojos žodžiai šiandieninėje Lietuvoje. Pasak gerbiamo mūsų poeto kraštiečio Justino Marcinkevičiaus, „Atilsio čia mums nebus…“.
Istorijos mokytojos Daivos Staniulytės ruošti mokiniai perskaitė Nepriklausomybės akto signatarų pavardes, deklamavo eiles. Po to nuotaikingai koncertavo KLC meno kolektyvų saviveiklininkai. Džiugu, kad jų tarpe buvo ir mūsų mokyklos mokinių bei darbuotojų.
Iškilmingame renginyje dalyvavo parapijos klebonas Remigijus Veprauskas, miestelio seniūnė Sigita Ražanskienė. Seniūnė pasidžiaugė prasmingu paminėjimu, prisimindama prieš 10 metų dukros pasakytus žodžius: „Tai mūsų valstybės gimimo diena“.
„Tėvynė – kaip ir žmogus: reikia mylėti ją tokią, kokia ji bebūtų“, – sakė poetas, mąstytojas Oskaras Milašius. Tėvynės laisvė prasideda žmogaus širdyje, sąžinėje, kur susikerta žmogaus laisvė ir Dievo įstatymas. Kad ir kaip sunku bebūtų, patikėkime, kad laisvė – tai dovana, lydima Atsakomybės, Pareigos, Sąžinės. Ji kviečia eiti Tiesos ir Meilės keliu.
Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokytoja
Janina Grigutienė
