Mylėdamas gimtąjį kraštą, atiduosi jam savo jėgas, žinias, darbą ir gyvenimą. Tik meilė skatina patiems gražiausiems poelgiams, atsidavimui, nuoširdžiam pareigos vykdymui. Nesunki tampa visuomeninė veikla, darbas bendruomenėje, įstaigoje, versle, jei sieloje niekada neišnyksta iš protėvių perimtas ir dvasioje kunkuliuojantis siekis tarnauti Tėvynei. Tokios tarnystės, meilės ir atsidavimo Lietuvai pavyzdžių mūsų šalies istorijoje – daugybė. Būtent tokie žmonės kovėsi už Tėvynės laisvę sukilimuose, tokie žmonės drąsiai visam pasauliui paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją, tokie žmonės kūrė ir tebekuria valstybę, kurioje siekia gerovės kiekvienam, teisingumo, užuojautos ir paramos vargstantiesiems, skleidžia gėrį, grožį ir šilumą.
Nuoširdžiai dalinantys savo sielos turtus žmonės Birštono savivaldybėje nelieka nepastebėti.
Jiems skirtos nominacijos ir apdovanojimai, gražiausi sveikinimai ir pagarba. O šiemet, kaip sakė Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, buvo apdovanojamas jau septyniasdešimt septintasis nominantas. Merė Nijolė Dirginčienė ir, žinoma, daugybė Birštono krašto žmonių, pasveikino ir apdovanojo dailiais banginukais bei padėkos raštais ilgametę LPS „Bočių“ pirmininkę Juliją Birutę Barutienę, Birštono kultūros centro darbuotoją Antaną Ūzą, verslininką Vytautą Jokimą, nuostabią Vyto ir Danguolės Kederių šeimą. Už nuopelnus krašto gerovei, už didžiules pastangas gražinti, garsinti ir kurti klestintį kraštą nominacija buvo įteikta ir merei N. Dirginčienei.
Kukliai savo nuopelnus vertino pasisakę nominantai, tačiau Birštono krašto visuomenė gerai mato jų nuoširdų triūsą, pastebi tai, kas, kaip sakė V. Kederys, yra tiesiog toks gyvenimo būdas, tokia kasdiena, paprastas noras būti naudingam ir kurti gerovę ne tik šeimoje, bet ir savoje bendruomenėje, kad kiekvienas pasijustų esąs reikalingas savame krašte ir mylėtų jį be atodairos.
