Vykdamas į stažuotę Ukrainoje Santaros klinikų Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro Vaikų chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Arūnas Strumila net negalvojo, kad teks ne tik semtis patirties iš karo medikų, bet ir operuoti vieno mėnesio kūdikį. Praėjusių metų gruodį 5 Lietuvos medikai – 3 gydytojai iš Santaros klinikų, Klaipėdos universitetinės ligoninės ir 2 slaugytojos iš Greitosios medicinos pagalbos tarnybos – 10 dienų praleido stažuotėje įvairiose Ukrainos gydymo įstaigose: nuo fronto linijos iki reabilitacijos.
„Mūsų komanda pasidalino grupelėmis, – pasakoja dr. A. Strumila. – Aš sutariau, kad aplankysiu Dnipro regiono vaikų ligoninę, nes pasitaiko ir vaikų karo traumų, įdomu buvo, kaip jie organizuoja medicininę pagalbą.“
Vaikų chirurgas prisimena, kaip vaikščiodamas po ligoninės skyrius, užsuko į naujagimių reanimaciją ir čia išvydo kūdikį su įgimta stemplės atrezija. Ne medikams dr. A. Strumila aiškina, kad tai yra gana reta, įgimta patologija, kai stemplė nėra vientisa ir nurytas maistas negali patekti į skrandį. Kūdikis jau buvo kartą operuotas Ukrainos medikų, tačiau stemplės sujungti iš karto nepavyko.
Laukė dar viena operacija. Santaros klinikų vaikų chirurgas detaliai susipažino su mažojo paciento ligos istorija ir pasiūlė savo pagalbą – operuoti ne tradiciniu būdu, o atliekant torakotomiją, kai daromas 5 cm pjūvis po dešine vaiko mentimi ir, įvedus specialius instrumentus, atliekama operacija. Paaiškėjo, kad ligoninė turi torakotomijos įrangą, kuria ir pasinaudojo dr. A. Strumila. „Vykstant operacijai medikams į telefonus atėjo pranešimas apie oro pavojų, tad pirmą kartą gyvenime teko operuoti netoli skraidant šachedams. Anesteziologas nuramino mane, kad operacinė yra pastate žemai, tai gali tik garsiai bumbtelti“, – šypsodamasis pasakoja vaikų chirurgas. Ir grįžęs iš stažuotės Vaikų chirurgijos skyriaus vedėjas nuolat bendrauja su Dnipro regiono vaikų ligoninės reanimacijos skyriaus vedėja bei chirurgu, jis nuolat informuojamas apie vaiko būklę, gijimo procesą. Dr. A. Strumila džiaugiasi, kad operuotas kūdikis jau maitinamas per burną, o galimų komplikacijų grėsmė kasdien mažėja. Vaikų chirurgas mąsto ir apie tolimesnį bendradarbiavimą su Ukrainos medikais. Jis jau tarėsi su Dnipro regiono vaikų ligoninės vadovu ir chirurgais, kad galėtų atvykti dar kartą operuoti vaikų.
Mokosi iš kolegų patirties ir klaidų Sveikatos apsaugos ministerija, prieš metus pradėjusi organizuoti Lietuvos medikų stažuotes į Ukrainą kartu su „Blue / Yellow“ organizacija, dabar šį darbą patikėjo Ekstremalių sveikatai situacijų centrui. Pasak vykusių į stažuotę Ukrainoje medikų, per pastaruosius 4 metus šios šalies sveikatos priežiūros
sistema labai pasikeitė, karas privertė labai greitai progresuoti. „O traumų ir sužeidimų chirurgijoje krainiečių specialistai šiandien yra pirmaujantys Europoje. Dabar Lietuva ir kitos šalys gali mokytis iš jų išmoktų klaidų ir pamokų“, – sako vaikų chirurgas A. Strumila. Kaip sektiną pavyzdį jis mini, kad Ukrainos vaikų ligoninėse dabar dirba ir suaugusiuosius pacientus gydantys specialistai. Labai dažnai karo metu sužeidžiama visa šeima, todėl jei atvežamas vaikas, tai kartu neretai atvyksta ir motina, tėvas. Todėl gydymo įstaigose kartu su vaikų chirurgais pagalbą teikia ir suaugusiųjų chirurgai. Tuomet viena ligoninė gali priimti visą šeimą.
Vykstant plataus masto karui Ukrainoje, pasikeitė specialistų rekomendacijos dėl turniketų, kurie naudojami esant arteriniam kraujavimui. Niekas anksčiau nepagalvojo, kad galūnių amputacijų viena iš pagrindinių priežasčių gali tapti per ilgai laikomas turniketas, uždėtas ant sužeistos galūnės. Todėl dabar medikai Ukrainoje rekomenduoja jį naudoti ne ilgiau nei 2 valandas. Pasak A. Strumilos, kadangi per 4 metus keitėsi kariavimo metodai, keitėsi ir traumų pobūdis. Dabar pacientų nukentėjusių nuo šaunamųjų ginklų pasitaiko labai retai. Dažniausiai į medikų rankas patenka nukentėjusieji nuo minų ar dronų atakų, o jų sužeidimai būna labai rimti. Dar viena pamoka išmokta stažuotėje, kad į stabilizavimo punktą atvykę pacientai sužymimi numeriais ant kūno, nes ne visada galima sužinoti jų vardus ir pavardes. Numeriai užrašomi su nenuplaunamu žymekliu, tie patys numeriai rašomi ir sveikatos istorijose. Taip iki minimumo sumažėja galimybė supainioti pacientus. „Buvo įdomu pabendrauti su ukrainiečiais gydytojais ir įstaigų vadovais, bet yra dar daug niuansų, į kuriuos nespėjome įsigilinti. Dabar turime puikią galimybę pasimokyti iš kolegų, ką jie nuveikė per 4 plataus masto karo metus, pasimokyti iš jų patirties, iš jų klaidų“, – sako stažuotėje taip pat dalyvavęs Klaipėdos universiteto ligoninės Skubios medicinos klinikos vadovas, skubios medicinos gydytojas
Marius Ellikas. Vienos stažuotės nepakanka Iš Vilniaus, Klaipėdos ligoninių ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybos į stažuotę vykę medikai galėjo pamatyti visą sužeistųjų fronte logistikos seką: nuo stabilizacijos punkto iki reabilitacijos ir kaip valdomi pacientų srautai gydymo įstaigose. Vaikų chirurgas dr. A. Strumila pabrėžia, kad yra labai aiškios taisyklės, kokia pagalba teikiama stabilizacijos punktuose ir ko daryti negalima. „Kiek gali užsiimti chirurgija, ko negali daryti, nes turi tik stabilizuoti pacientą, yra daug visokių smulkmenų, kurios man, kaip chirurgui, buvo labai įdomios“, – pasakoja gydytojas. Skubios medicinos gydytojas M. Ellikas atkreipia dėmesį, kad stabilizacijos punktai įrengiami gana ankštose erdvėse, o tai rodo, kad ne visur ir visada būtinas komfortas, gerus darbus galima padaryti ir paprastesnėmis sąlygomis. Skubios medicinos gydytojas stebisi, kad nors vyksta plataus masto karas,
šalies gydymo įstaigos yra aprūpintos nauja įranga, taikomi inovatyvūs sprendimai. Todėl iš ukrainiečių galima labai daug išmokti tiems, kas ekstremaliose situacijose dirbtų priekinėse linijose – labai svarbu įgyti žinių, kaip valdyti sunkios būklės pacientus su sudėtingais sužalojimais, kaip stabilizuoti jų būklę. Pasak gydytojo, tokių kompetencijų trūksta visiems Lietuvos medikams. Iš stabilizavimo punktų toliau pacientai keliauja į aukštesnio lygio ligonines, jie pervežami traukiniais arba autobusais. Šios transporto priemonės pritaikytos pacientų pervežimams, jos yra įrengtos lyg mini reanimacinės palatos. Iš Lietuvos atvykę medikai ne tik susipažino, stebėjo ukrainiečių specialistų darbą, bet šiek tiek teko ir asistuoti kolegų darbe. „Daug patirčių ir reikia laiko, kad viskas sugultų galvoje, – pripažįsta A.
Strumila, – labai gerai, kad mūsų komanda iš Lietuvos buvo labai skirtingų specializacijų, tai ir
klausimai kildavo kiekvienam kiti, tai buvo labai įdomu ir naudinga.“ Į stažuotę vykusi Kauno greitosios medicinos pagalbos tarnybos slaugos specialistė Žaneta Dudzinskaitė prisimena įsimintiną apsilankymą vaikų ligoninės naujagimių skyriuje. „Jautru pasirodė tai, kad nors skyrius turi įsirengęs patalpas rūsiuose, kur galima būtų evakuotis antskrydžių metu, tačiau praktiškai tai padaryti sudėtinga, nes neišnešiotų naujagimių neįmanoma greitai evakuoti. Todėl medikai, net ir paskelbus oro pavojų, lieka savo darbo vietoje prie mažųjų pacientų.“ Ž. Dudzinskaitė atkreipia dėmesį, kad Ukrainoje labai svarbus savanorių darbas. Ir jie labai rimtai ruošiami kaip suteikti pirmąją pagalbą ir kaip teikti psichologinę pagalbą vienas kitam. Ukrainiečiai bendraudami su medikais iš Lietuvos ne kartą akcentavo, kaip svarbu palaikyti vienam kitą, stebėti kolegas, kaip svarbu „neperdegti“. „Akivaizdžiai matosi perdegimas dirbančių medikų akyse. Net kartais keista, kaip jie sugeba našiai funkcionuoti, sunku suprasti kas juos „veda“, nes medikai dirba praktiškai be poilsio dienų“, – įspūdžiais dalinasi moteris. Pasak slaugytojos, atvykus netoli fronto matai tarsi du paralelinius pasaulius: karą ir kasdienį civilių gyvenimą. Gimsta vaikai, jie skiepijami, profilaktiškai tikrinami, gydomi civiliai – atvažiuoja pacientai su infarktu, insultu, taip pat atvyksta po sprogimų sužeisti kariai. „Čia pat žmonės eina į parduotuvę maisto produktų, atvažiuoja ir kareiviai tiesiai iš fronto apsipirkti ir supranti, kad jie ką tik iš ten ir vėl nusipirkę maisto važiuos į ten“, – įspūdžiais dalinasi medikė.
Medikų stažuotės tęsiamos ir šiais metais Klaipėdos universiteto ligoninės Skubios medicinos klinikos vadovas M. Ellikas vardina, kokios stažuotėje gautos žinios yra svarbiausios. „Jei dirbi tokioje gydymo įstaigoje, kuri turi būti pasirengusi veikti ekstremaliomis sąlygomis, svarbu suprasti kaip organizuojamas darbas tokiomis sąlygomis ir
suvokti, pamatyti, „prisiliesti“ prie realių ekstremalių situacijų valdymo, – aiškina M. Ellikas. – Todėl Ukrainoje man svarbu buvo susipažinti su pacientų srautų valdymu, logistika ir kaip gydytojui susipažinti su sunkių traumų stabilizavimu ir tolesniu gydymu.“ Gydytojas stebisi, kad visos aplankytos Ukrainos ligoninės esamomis sąlygomis dirba tobulai: kaupia vandens atsargas, apsirūpinusios nepriklausomais elektros energijos šaltiniais. Pasak sveikatos apsaugos viceministro Skirmanto Krunkaičio, prieš metus pradėtos Lietuvos medikų stažuotės į Ukrainą vyks ir 2026 m., nes iš kolegų patirties galima pasimokyti labai daug. „Kokie įstaigų resursai, kokia bus logistika, kaip komunikuosime – apie visa tai reikia galvoti jau dabar ir tam ruošti personalą. Turime apmokyti pakankamai medikų, kurie įgytų patirties dirbti karo, ekstremaliomis sąlygomis, kurie būtų „savo kailiu“ pajutę, ką tai reiškia. Kai turėsime parengtą personalą, galėsime sakyti, kad ir mūsų gydymo įstaigos pritaikytos dirbti ekstremaliomis sąlygomis“,
– sako viceministras. Šiuo metu šalies medikų stažuotes organizuoja Ekstremalių sveikatai situacijų centras. Planuojama į stažuotes, kviesti kuo įvairesnių sričių medicinos personalą, ne tik gydytojus, bet ir slaugytojus,
kuriems suteikiama vis daugiau savarankiškumo, todėl ir jų indėlis ekstremalių situacijų sąlygomis būtų labai svarbus.
„Labai svarbu, kad į stažuotes vyktų ir slaugytojai, nes akivaizdžiai matome, kokios ypatingos vertės slaugos specialistai teikiant pagalbą sužeistiesiems, ypač stabilizacijos punktuose, evakuacijoje. Slaugytojams pravartu pamatyti, suprasti ir analizuoti kokios kompetencijos tapo ypač svarbios karo metu, kokias kompetencijas reikėtų plėsti, kuriose vietose jie galėtų perimti gydytojo funkcijas“, – sako Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktorė Audronė Sviklaitė. Tiek stažuotėse dalyvavusios slaugytojos, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai pabrėžia,
kad tik pamačius realią situaciją Ukrainoje, galima suprasti kaip keičiasi slaugytojo vaidmuo karo situacijoje, kokie iškyla iššūkiai. Tikimasi, kad iš stažuočių grįžę slaugos specialistai galės teikti siūlymus, ką reikėtų keisti, kaip būtent slaugos specialistams pasiruošti ekstremalioms situacijoms ar karo atvejui.