Vasario 24 d. Vilnių sudrebino pieno gamintojų suvažiavimas. Į sostinę suvažiavo per 2200 ūkininkų iš visos Lietuvos, tarp jų ir 100 pieno gamintojų iš mūsų krašto.
Suvažiavime kalbėjęs veiveriškis Martynas Butkevičius priminė, jog situacija pieno sektoriuje labai sudėtinga ir tai rodo į suvažiavimą atvykusių ūkininkų skaičius, kurių pagalbos šauksmo šalies valdžia nenori girdėti. Ūkininkas stebėjosi, jog bandoma nematyti aiškaus fakto, jog supirkimo kainos mažiausios, o prekybos centruose kainos realiai nesikeičia. Veiveriškis valdžios pasisakymus suvažiavime pavadino „karštos bulvės mėtymu”. Pieno gamintojų reikalavimai nuo kovo 1 d. nustatyti pieno supirkimo kainas, kurių lygis atitiktų vidutines supirkimo kainas ES šalyse (apie 0,32 €) vargu ar bus įgyvendintas, nes tam priešinasi pieno perdirbėjai, kurie turi nemažą palaikymą Seime ir Vyriausybėje.
Trūksta politinės valios įstatymu įtvirtinti pieno kainų proporcijas tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. Pasak M. Butkevičiaus, norėtųsi tikėti, jog valdžia, pamačiusi tiek ūkininkų, imsis priemonių, kad sustabdytų perdirbėjų savivalę, o kartu kaimų naikinimą.
Kaimo reikalų komiteto narys Seimo narys Vytautas Kamblevičius įsitikinęs, jog perdirbėjai mulkins pieno gamintojus iki tol, kol nesiims šių problemų spręsti Vyriausybė. Seimo narys prisipažino, jog visi bijo, kad įvedus kainos proporcijų reguliavimą bus kalbų, jog grįžtama į sovietinius laikus, nes dauguma įsitikinę, jog viską gali sureguliuoti rinka. V. Kamblevičius teigė manantis, jog Premjero ir žemės ūkio ministro pasisakymai suvažiavime įžiebė viltį, jog problemos sprendimas pajudės iš vietos.
Suvažiavime pranešimus skaitė ir jame pirmininkavo ūkininkas, Pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis.
Portalo kvitrina.com žiniomis, Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Donatas Šimukonis suvažiavime nedalyvavo, bet sutiko išdėstyti savo požiūrį į šią problemą. Anot skyriaus vedėjo, situacija sudėtinga, kaip ir kitose žemės ūkio šakose. Vienintelis skirtumas, jog pienas – tai kasdienis darbas. Ūkininkai ieško galimybių išgyventi ir mažina išlaidas, atsisakydami brangesnių priedų gyvulių šėrimo racione, atsisako investicijų, bet užsitęsus procesui gali prasidėti ir bankrotai. Pasak D. Šimukonio, kainų bangavimas visada buvo ir bus. Atrodo, kad jau ateina laikas pieno supirkimo kainai didėti.
Vidmantas Venclovas
