Gaisrų statistika.
2024 metais Prienų r. savivaldybėje jau kilo 78 gaisrai, iš jų:
23 gaisrai kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio;
22 gaisrai kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimo ar įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų;
14 gaisrų kilo dėl elektros įrenginių, prietaisų, instaliacijos gedimo ar įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų;
7 gaisrai kilo dėl transporto priemonių gedimo;
6 gaisrai kilo dėl gamtinių atliekų ir šiukšlių deginimo;
Po 2 gaisrus kilo dėl žaibo iškrovos ir pašalinio ugnies šaltinio;
Po vieną gaisrą kilo dėl savaiminio medžiagų užsidegimo ir vaikų išdykavimo.
2024 metais Birštono savivaldybėje kilo 8 gaisrai, iš jų:
3 gaisrai kilo dėl neatsargaus žmogaus elgesio;
3 gaisrai kilo dėl elektros įrenginių, prietaisų, instaliacijos gedimo ar įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų;
Po 1 gaisrą kilo dėl transporto priemonės gedimo ir pašalinio ugnies šaltinio.
Neatsargus žmogaus elgesys ir netvarkingi šildymo įrenginiai bei dūmtraukiai – viena dažniausių gaisrų priežasčių. Kasmet šalyje kylantys gaisrai palieka šimtus gyventojų be pastogės ir turto pačiu šalčiausiu metų laiku, o kartais juose net ir žūsta.
Pasirūpinkime patys savo namų saugumu – suodžius iš dūmtakių ir krosnių reikia valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai turi būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai. Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privalote nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys dūmtraukyje, iš dūmtraukio besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius gelbėtojus tel. Nr. 112.
Kūrenkite tik tvarkingą krosnį, įsidėmėkite pagrindines taisykles: neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis. Nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga. Neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis. Nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti. Baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis. Smilkstančias anglis, pelenus ir šlaką galima pilti ne arčiau kaip 15 m. nuo pastatų, o laikyti nedegioje taroje – ne arčiau kaip 6 m. nuo pastatų. Būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas. Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50×70 cm skardos lakštas.
Kita aktuali problema – patalpų šildymas elektriniais prietaisais. Atminkite, kad pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis tokius elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai. Elektrinius šildymo prietaisus reikia statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų bei baldų. Nepalikite ant jų padžiautų drabužių, o išeinant iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtina išjungti.
Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad gyvenamajame būste būtina įsirengti autonominį dūmų detektorių, ir kartas nuo karto patikrinti jų veikimą.
Prienų rajono ir Birštono savivaldybėse, kaip ir visoje Lietuvoje ugniagesiai-gelbėtojai vykdo įvairias prevencines akcijas „Saugūs namai“, „Padėk artimui“, „Daugiabučiai namai be gaisrų“, kurių metu pareigūnai lankosi pas gyventojus, konsultuoja juos priešgaisrinės saugos klausimais, dalina patarimus ir pagal galimybes įrengia autonominius dūmų detektorius.
