Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius AB LESTO, prasidėjus žemės kasimo darbų sezonui, įspėja gyventojus saugiai elgtis, kad elektros linijos nekeltų grėsmės jų ar aplinkinių saugumui: teisingai atlikti ir derinti žemės kasimo darbus, prižiūrėti želdinius, laikytis kitų elektros tinklų apsaugos taisyklių. Privačių valdų savininkų pareiga – kirsti ir genėti medžius bei krūmus, augančius šalia elektros oro linijų.
Atsakomybė dėl medžių ir krūmų, augančių šalia elektros oro linijų, kirtimo ir genėjimo, tenka žemės savininkams ir jos naudotojams. Todėl LESTO, rūpindamasi elektros linijų ir gyventojų saugumu, žemės savininkams ir jos naudotojams primena, kad, neinformavus LESTO, elektros tinklų apsaugos zonose negalima kasinėti ir genėti želdinių bei kirsti medžių, kurie gali užvirsti ant elektros oro linijų.
Iki 0,4 kV įtampos oro linijos yra pačios dažniausios, jomis paprastai elektra atkeliauja į gyventojų namus. Minimalus atstumas nuo elektros linijos laidų iki želdinių, kuomet linijos įtampa siekia 0,4 kV, turi siekti ne mažiau vieną metrą, o šių linijų apsaugos zona siekia po 2 metrus į kiekvieną pusę. 10 kV įtampos oro linijas nuo želdinių turėtų skirti mažiausiai 3 metrai, o 35 kV linijas – 4 metrai, jų apsaugos zonos siekia atitinkamai 10 ir 15 metrų.
„Pavojingai priartėję prie elektros linijų želdiniai kliudo laidus, o siaučiant vėjui griūvantys medžiai ar šakos dažnai juos nutraukia. Dėl to ne tik sutrinka elektros tiekimas, tačiau gali būti mirtinai traumuoti žmonės. Jau sodinant medžius reikia laikytis tinklų apsaugos taisyklių ir parinkti jiems tinkamą vietą, kur želdiniai vėliau nekliudytų elektros tinklo veiklos“, – teigia Ervinas Pareigis, LESTO Dispečerinio valdymo departamento Režimų planavimo skyriaus vadovas.
Nemažesnis pavojus tyko gyventojų, atliekančių žemės kasimo darbus – požeminio elektros kabelio apsaugos zonoje galima kasti tik iki 30 centimetrų gylio, o kabelio apsaugos zonoje (po 1 metrą į kiekvieną pusę) apskritai nerekomenduojama kasinėti, kadangi dėl grunto judėjimų kabelio gylis gali kisti. Atliekant kasimo darbus kabelio apsaugos zonoje, LESTO teritoriniame skyriuje reikia pasirūpinti leidimais.
„Prieš imantis žemės ūkio ar kitų kasimo darbų būtinai įsitikinkite, ar jie nebus atliekami kabelio apsaugos zonoje, kadangi kitu atveju kyla didelė grėsmė gyventojų saugumui ir elektros tinko veiklai“, – patarė E. Pareigis.
Požeminiai elektros kabeliai dėl neatsakingo išorinio poveikio pernai mechaniškai buvo pažeisti net 238 kartus – dėl to elektros tiekimas buvo nutrūkęs daugiau nei 100 tūkst. vartotojų, kiekvienu atveju kyla didelė grėsmė žemę kasančių asmenų saugumui.
Jei šalia oro linijų augančius medžius ir želdinius jų savininkai tinkamai prižiūrėtų ir jie nekeltų grėsmės skirstomojo tinklo įrenginiams, būtų galima išvengti beveik pusės gamtos stichijų sukeltų avarinių atsijungimų elektros tinkle.
LESTO prižiūri visuomeninius želdinius
Įstatymuose atsakomybė ir pareigos už želdinių genėjimą prie oro linijų numatytos ir bendrovei LESTO, ir gyventojams bei žemės naudotojams, kurių želdiniai auga oro linijų apsaugos zonose ar šalia jų. LESTO medžius ir krūmus kerta ir geni valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos elektros oro linijos. LESTO atsakingai rūpinasi šių įstatymu reglamentuojamų genėjimų atlikimu, kad galėtų užtikrinti kokybišką elektros energijos tiekimą.
Miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose, kuriuose nutiestos oro ir oro kabelių linijos, jų apsaugos zonose medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba žemės savininkai bei naudotojai, suderinę su LESTO darbų atlikimo terminus.
„Vyrauja klaidinga nuomonė, kad LESTO vis tiek iškirs medžius po laidais. Medžiai yra privačių valdų savininkų ar jos naudotojų nuosavybė, todėl jie yra atsakingi už jų priežiūrą. Suprantame dalies gyventojų padėtį, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie negali medžių genėti – ir visuomet stengiamės gyventojams šiuo klausimu kiek įmanoma geranoriškai padėti, rasti abiems pusėms priimtinus sprendimus. Tačiau siekiame, kad gyventojai būtų pilietiški ir patys rūpintųsi jiems priklausančiu turtu. Kas, jei ne sodininkai, geriausiai žinos, kaip geriausiai prižiūrėti medžius, tinklo darbuotojų darbas – rūpintis linijų saugumu“, – aiškina E. Pareigis.
Anot jo, dažnai oro linijos būna nutiestos daug anksčiau nei po jomis pasodinti medžiai. Jau sodindami medžius žmonės turi iš anksto suprasti, kokių nepageidaujamų tai gali turėti pasekmių ir kad atsiranda atsakomybė želdinius prižiūrėti. Želdiniai, esantys privačiose valdose nuosavybėje, nėra LESTO nuosavybė. Visi darbai elektros tinklų apsaugos zonose derinami su želdinių ir nuosavybės savininkais.
Pasak E. Pareigio, dažniausiai kreipdamiesi į LESTO gyventojai tik paprašo laikinai atjungti oro liniją, kad patys galėtų nusigenėti šakas, kitais atvejais – prašo pagelbėti su genėjimo darbams reikalinga technika.
Jei gyventojai akivaizdžiai mato, kad medžių šakos jau liečia laidus ar medžiai yra pavojingai pasvirę, apie tai turėtų pranešti LESTO bendruoju klientų aptarnavimo telefonu 1802. Šiuo telefonu galima pasiteirauti ir dėl žemės kasimo darbų, kitais aktualiais elektros energijos tiekimo klausimais.
Pranešimą paruošė:
Ernestas Naprys
AB LESTO atstovas ryšiams su visuomene
Tel. 8 5 251 4516
Mob. 8 696 76469
