Praėjo labai nedaug laiko, kai pasikeitė Stakliškių vidurinės mokyklos valdžia, o permainos į teigiamą pusę jau akivaizdžiai matomos ir apčiuopiamos. Jau pravėrus paradines duris, jaučiame šilumą. Pamatome mokinius tvarkingus, pasitempusius, nes, pasiūlius mokyklos valdžiai ir pritarus tėvams, mūsų mokykla įgavo gražų pirminį įvaizdį – buvo įvestos uniformos.
Ženkime per slenkstį ir, tėvai neleis meluoti, kad per jį jau žengiame drąsiau. Nebijodami, kad mūsų nepastebės ar neišgirs. Tėvų susirinkimai (komitetų susitikimai) tampa įdomūs ir netgi laukiami. Nuoširdžiai raginami ir drąsinami vis gausiau renkamės į mūsų vaikų antruosius namus. Drauge aptariame mums rūpimus klausimus bei problemas, taip pat pasidžiaugiame mūsų atžalų pasiekimais. Per pastarąjį tėvų komiteto susitikimą sprendėme, kaip tikslingiau panaudoti mokyklos išteklius. Iš kur jų gauti, norint po truputėlį atgaivinti ir atnaujinti mūsų mokymo įstaigą. Aptarėme, kuo tėvai galėtų prisidėti mokyklos labui, kalbėjome apie ekskursijų tvarką bei artėjančių švenčių dalinį organizavimą, mokytojų ir mokinių santykius.
Dauguma suprato ir pritarė, kad, papūtus naujiems vėjams, visi turime būti vieningi ir žiūrėti viena kryptimi, palaikyti ir suprasti vieni kitus, nors kartais tai būna labai sunku. Svarbiausia nebijoti ir žengti į priekį. Kartu auginame naują kartą, tad turime ir bendradarbiauti, nebijoti eiti, klausti, šnekėti, o galbūt net kartu ir mokytis.
Per slenkstį jau peržengėme, palypėkime laipteliais aukščiau ir pamatysime, kad mokyklos vidaus politika keičiasi į gerąją pusę ir gana sparčiai.
Prieš tai dauguma tėvų buvo praradę viltį ir dairėsi į kitas mokymo įstaigas. O, pasirodo, ir mūsų mokykloje galima ir įmanoma įvesti tvarką bei kelti ją į viršų. Tik tam, akivaizdu, buvo reikalinga stipri ir vieninga komanda, savo darbui pasišventę žmonės. Mes matome naują mūsų vaikų susidomėjimą siūlomomis programomis ir užsiėmimais, kurių, tikimės, vis daugės. Džiaugiamės kompetentingų pedagogų būriu, kurių žinios nukreiptos į mūsų vaikų ateitį.
Pagaliau tariame nuoširdų Ačiū mokyklos vadovybei, kuriai ne vis vien, nuo kokio medžio ir kokį vaisių mes ateityje skinsime.
Pagarbiai Ramunė Bankovskienė,
tėvų komiteto atstovė
Ar tik ne garsiosios „stipriosios” lituanistės Editos ausys čia lenda? 🙂
Ištikrųjų sutinku su Karolinos nuomone/išsisakymu. Manau visi šios mokyklos mokiniai sutinka su ja. Jei mūsų mokykloje būtų blogai tai tikrai nedidėtų mokinių skaičius, dauguma tik gavę progą bėgtų iš čia!
Ona, Monke, Rima – pirmiau pasižėkit į save, o tik tada kitus vadinkit stručių bandomis. Išmokit pasisakyti viešai, o ne taip visiem už akių. (Realiai nevaidinkit, kad išties viskas gerai, neturit priekaištų, jei internete šmeižiate visus.)
Karolinai.Jei jau tokia gera mokykla , tai kodėl išėdami kvalifikuoti mokytojai ir paliekami dirbti dar nieko nebaigę, kurie neturi teisės dėstyti vyresnių klasių mokiniams ir mažiukams.Tuo mokykla gražesnė?
Protingai kalbėti sunku ,o pasirodo protingai tylėti dar sunkiau. Pradedami komentuoti,visuomet pastatykite pirmoje vietoje savo šventėjimą ir tobulėjimą.Kiekviena mastanti būtybė supranta ,kad ne nuo kitų peikimo,niekinimo ir žeminimo reikia pradėti atnaujinimo darbus ,bet nuo įėjimo į patį save,gilesnio įsižiūrėjimo į savo gyvenimą,poelgius ir pasiekimus. ( Kai kurie mato daiktus ne tokius kokie jie yra ,o tokius kokie esa jie patys.(Talmudas))