Vilija Čiapaitė
Vaikščiodami dažnai pamatome medžio drožybos darbus ir stebimės, kiek į juos įdėta kruopštumo, meninės meilės ir šilumos. Kiekvienas stogastulpis, koplytstulpis yra tarsi liaudies meistro vizitinė kortelė, nes juose jaučiame energinius virpesius. Kiekviename dirbinyje siekiama išlaikyti tradicijas, kurios mena ir ankstesnių šimtmečių laikus.
Nuo 2005 m. pradėtos rengti kasmetės respublikinės konkursinės liaudies meno parodos, kurių metu išrenkami ir aukso vainikais apdovanojami geriausi liaudies meistrai.
2020 m. sausio 5 d. į Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigtą „Aukso vainiko“ apdovanojimų šventę susirinko gražus būrys šalies tautodailininkų, iškilių liaudies dailės kūrinių autorių. Šiais metais parodoje buvo pristatyti dvidešimt aštuonių kūrėjų, geriausių savo apskričių meistrų, vertingiausi vaizdinės liaudies dailės, skulptūros, tapybos, grafikos ir taikomųjų dailės šakų bei kryždirbystės kūriniai. Šiame menininkų būryje buvo ir mūsų kraštietis Tomas Stambrauskas. Jo darbai buvo įvertinti antrąja vieta.
Tomas Stambrauskas parodai buvo pristatęs tris darbus, ir tai įrodymas, kad tautodailininkas yra pasukęs teisingu keliu, kurio tikslas – puoselėti tradicijas. Atradusi vienos menininkės žodžius, tiesiog norėčiau pakartoti, jog „nėra žmonių, kurie neturėtų kūrybinių gabumų…“ Gal dėl to Tomas, būdamas 22 metų, susidomėjo medžio skulptūra. Prienuose šio meno paslapčių mokėsi medžio drožėjų dirbtuvėse. Be abejo, daug drožybos patirties sėmėsi ir medžio skulptorių stovyklose. Taip besimokant, o gal tiksliau, tobulinant savo darbo įgūdžius, jis palaipsniui surado ne tik braižą, bet ir savo kelią kūrybos džiuglėse. Jau po šešerių metų Tomas tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu.
Tomas žmones džiugina savo kryžiais, koplytstulpiais, šventųjų skulptūrėlėmis bei laikosi lietuvių kryždirbystės ir dievdirbystės tradicijų. Jis domisi lietuvių mitologija, liaudies kultūra, o tai ypač padeda jo kūryboje.
Mažakalbis Tomas prisipažino, jog šiuo metu kūrybiniai procesai vyksta Vazgaikiemyje, pas mamą, ir save įvardija laisvuoju menininku.
Ir tai labai svarbu, nes žmogus, galintis save laisvai reikšti kūryboje, nukreipti kūrybines mintis reikiamu keliu, sukuria pačius jautriausius, energetiškai stiprius darbus.
