Vilija Čiapaitė
Velykų laikotarpis, prabėgus savaitei, baigiasi Atvelykio švente. Skirtinguose etnografiniuose regionuose šią šventę įvardija įvairiai. Štai, dzūkai ją vadina Pravadais (slav. – palydėtuvės). Beje, Atvelykis – šventė vaikams ir jaunimui, kuomet šeimininkės iš naujo virdavo kiaušinius, juos dažydavo ir išdalindavo vaikams, kuriems netrūko išmonės sugalvoti pramogų su margučiais: juos ir ridendavo, ir daužydavo, ir rungtyniaudavo, bandydami margučio tvirtumą. Atvelykis – šauni proga papuošti kiaušinį ir prisiminti marginimo ypatumus.
Kad ši paveldo šventė įgautų dar daugiau lietuviško tautiškumo, netaptų technologiniu kiču, į Birštono vienkiemio namus buvo sukviesti bendruomenės nariai su šeimomis, svečiai į susitikimą su tautodailininke, margučių margintoja Audrone Lampinskiene. Šį kartą ji mokė ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius, kaip vašku ant kiaušinių išmarginti nuostabiausius ažūrus, gėles, perpintas įvairiausiais ornamentais. Prieš pradėdama pamoką, ji išsamiai papasakojo apie margučių marginimo subtilybes, piešinių magišką galią ant jų.
Ir štai, prie stalo su vaško šildyklėmis sutūpė zuikiai, stirnelės ir kitokie miško gyvūnai, kurie, paėmę į rankas dar nevaškuotus kiaušinius, kraipė galveles ir prie rankos derino pagaliukus su adatėlėmis, kuriais buvo ruošiamasi marginti kiaušinukus. Pagaliau vaškas užkaito ir prasidėjo edukacinis darbas. Vieniems lūpa atvėpo, kitiems akys žibėjo, o treti prikandę žandus adatėle braukė kiaušinio lukštu ir derino raštą. Patalpoje buvo jaučiama tikra darbinė dvasia, kuri skatino kiaušinuką padaryti nepakartojamu šedevru. Čia pat ant stalo puikavosi puikūs margučiai, kuriuos atsivežė A. Lampickienė. Ji pasidžiaugė, jog šie kiaušiniai buvo išmarginti jos mamos, o tai tautinio paveldo perdavimas ateities kartoms.
Po edukacinės pamokos suaugusieji ir vaikai sugužėjo į salę, kur laukė maloni staigmena – A. Kairaitienės vieno veiksmo pjesė „Traukinukas”. Nuotaikingas vaidinimas priminė, kokios klastingos lapės ir kokie šaunūs kiti miško gyventojai. Prieš spektaklį susirinkusius su švente pasveikino Birštono savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas, kuris, beje, yra ir Birštono vienkiemio bendruomenės narys, Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys. Jie abu džiaugėsi susirinkusiųjų gausa, o ypač dideliu vaikų būriu.
Po spektaklio ir nuoširdžių sveikinimų vaikai skubėjo ridenti kiaušinius, o likusieji salėje stebėjo mažųjų pasirodymų. Čia vaikai rideno kiaušinius, o laimėtojai ir visi dalyvavusieji šioje atrakcijoje gavo dovanų po šokoladinį kiaušinį, kuriuos kaipmat vaikai nuplėšę blizgučius valgė ir viduje radę siurprizus džiūgavo. Čia pat vyko ir tvirčiausio kiaušinio rungtis. Tik vienas išliko sveikas, kitiems šonus „aplamdęs” ir už tai prizą gavęs kiaušinukas…
O salėje melsvais sijonėliais pasipuošusios mažosios Prienų dainininkės it žibutės pražydo ne tik spalviniu, bet ir muzikiniu akcentu, o Birštono kultūros centro vaikų tautinių šokių kolektyvas ,,Aguonėlė” suderino šokį ir dainą. Gera buvo stebėti vaikų pasirodymus ir džiaugtis, kad Atvelykio šventė, kuri, kaip sakydavo senoliai, skirta vaikams ir jaunimui, pritraukė tokį gausų būrį mažųjų artistų, dainininkų ir šokėjų.
Mažuosius pakeitė tautodailininkės A. Lampickienės pasakojimas apie margučius. Ji teigė, jog margučių marginimas vašku – tai nuostabus dalykas, nes tik keletas šalių tokiu būdu margina kiaušinius. Užsienio šalyse tai tarsi mažas stebuklas, kuomet vaško ir dažų duetas kiaušinius paverčia nuostabiais kūriniais.
Tautodailininkę keitė Birštono vienkiemio vokalinis moterų ir vyrų ansamblis. Jų dainos kaskart tampa vis gražesnės ir artimesnės bet kurio amžiaus bendruomenės gyventojui.
Šauni šventė tarsi nematomais saitais suburia, sujungia Birštono vienkiemio bendruomenės narius, kurių būrys kaskart didėja ir, drąsiai galima sakyti, jog daug rankų didelę naštą pakelia. Juk bendruomenė ir vienkiemio seniūnas Jonas Kederys dirba ranka rankon, kad prie Birštono prigludusiame vienkiemyje būtų gera gyventi. O pokyčiai akivaizdūs ir taip yra visų čia gyvenenčių žmonių dėka.
Tokie susibūrimai, kaip ir šis, dar labiau sujungia visus į visumą ir nuteikia dar didesniems ateities darbams.
