Vilija Čiapaitė
Nemajūnai ne tik žiemą, bet ir vasaros metu sulaukia menininkų. Kiekvienas metų laikas yra nuostabus, ir menininkai, sužavėti gamtos bei žmonių sukurto grožio, ima teptukus ir bando šias akimirkas, kaip ir fotografai nuotraukose, užfiksuoti drobėje. Tos akimirkos visada būna pilnos netikėtų potėpių, originalių spalvų.
Šią vasarą į Nemajūnus atvyko komisaro Ugniaus Motiejūno ir kuratoriaus Antano Obcarsko suburtas dailininkų desantas. Tai Kristina Čivilytė – Gontienė, Irma Gūžienė, Raimundas Karčiauskas, Vanda Kaminskienė, Daiva Kupstienė, Rūta Levutienė, Jolita Lubienė, Lina Morkūnaitė – Vilkienė, Gintarė Šaulienė, Raimonda Šaulienė.
Vasara alsuojanti gamta sužavėjo dailininkus ir jų darbai, kuriuose jaučiama abstrakcija daug kur leido įžvelgti vasaros alsą, pievų žalumą, gėlių atspalvius, dangaus mėlį. Juk abstrakčioji tapyba yra sunkiausia iš visų menų. Ji reikalauja, kad žinotum, kaip piešti taip gerai, kad tavo jautrumas kompozicijai ir spalvoms būtų didesnis, tuomet būsi tikras poetas tapyboje.
Ne paslaptis, jog vaizdinių abstrakcijos ir tapyba yra taip pat bendrai suklasifikuoti su abstrakčiuoju menu ir sudaro dalykus, kurie nėra matomi, pavyzdžiui, emocijos, garsai ar dvasinė patirtis. Vaizdinės abstrakcijos yra realybės arba supaprastinimų abstrakcijos, kur elementas iš pažįstamų daiktų yra pašalintas, paliekant tik esmę ar keletą atpažįstamų formų.
Taigi, menininkų darbai iš ramybe ir gamtos grožiu alsuojančio Nemajūnų krašto atkako į Kurhauzą, kur buvo pateikti plačiam žiūrovų ratui. Uždarymo metu kalbėjusieji džiaugėsi darbų gausa ir kūriniais, kurie daugelį vertė sustoti, įžvelgti, pajusti, susimąstyti.
Plenero „Vasara Nemajūnuose” organizatorius monsinjoras Jonas Danilevičius taip pat džiaugėsi baigiamuoju plenero akordu.
Norisi priminti, jog plenero rėmėjai VšĮ „Birštono Tulpė” bei Nemajūnų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo parapija su malonumu globoja menininkus ir suteikia visas galimybes naujų kūrinių gimimui. Juk tik meilėje gimsta nuostabiausi kūriniai.
