Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl dviejų nusikaltimų – neapykantos kurstymo žydų tautos atžvilgiu ir SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimo – ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Vis dėlto pats nuosprendis dar nereiškia nei teistumo atsiradimo, nei automatinio Seimo nario mandato praradimo. Apie tai, kokios teisinės pasekmės kyla tik įsiteisėjus nuosprendžiui, kada atsiranda teistumas ir kokiomis sąlygomis gali būti pradėta apkaltos procedūra, kalba teisės firmos „Sorainen“ teisininkas Žilvinas Rudys.
Ką teismo nuosprendis reiškia teistumo prasme?
Apkaltinamasis teismo nuosprendis dažnai suvokiamas kaip savaime sukuriantis teistumą, tačiau teisiškai tai nėra tikslu. Ž. Rudys aiškina, jog pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalį, teistumą turi tik tie asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šiuo atveju nuosprendį priėmė pirmosios instancijos teismas, todėl jis dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo paskelbimo. Jei per šį terminą apeliacija nepateikiama, nuosprendis įsiteisėja, o jei apeliacinis skundas pateikiamas – nuosprendis neįsiteisėja tol, kol apeliacinės instancijos teismas nepaskelbia savo sprendimo. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis savaime dar nesukuria teistumo.
Net ir įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui, byla dar gali būti peržiūrima kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme per tris mėnesius. Tačiau, skirtingai nei apeliaciniai skundai, kasaciniai skundai nėra priimami automatiškai ir turi pereiti atrankos procedūrą. Be to, kasacinis teismas nagrinėja tik teisės taikymo klausimus, o ne faktines bylos aplinkybes – jis sprendžia, ar baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, bet nevertina, ar konkretūs pasisakymai buvo padaryti ir kokį faktinį poveikį jie turėjo. „Nustačius teisės taikymo pažeidimus, byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo arba nutraukta, tačiau svarbu tai, kad nuosprendis laikomas įsiteisėjusiu nuo apeliacinės instancijos sprendimo paskelbimo, o kasacinis teismas peržiūri jau įsiteisėjusius nuosprendžius“, – sako „Sorainen“ ekspertas.
Kiek laiko galioja teistumas ir ką reiškia bausmės atlikimas?
Nors teistumas sukelia neigiamas teisines pasekmes, jis nėra nuolatinis. Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalis numato, kad teistumo išnykimo terminai priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo. Abu nusikaltimai, dėl kurių nuteistas Remigijus Žemaitaitis, laikomi nesunkiais, todėl teistumas tokiu atveju išnyktų praėjus trejiems metams po bausmės atlikimo, jei per šį laikotarpį nebūtų padaryta nauja nusikalstama veika.
„Vis dėlto kalbant apie Seimo nario statusą, svarbus ne pats teistumas, o bausmės atlikimas. Konstitucijos 56 straipsnis numato, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį. Viešojoje erdvėje bausmė dažnai tapatinama su laisvės atėmimu, tačiau Baudžiamasis kodeksas numato ir kitas bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar areštą. Baudos atveju bausmė laikoma atlikta tuomet, kai paskirta suma yra sumokėta. Tačiau net ir atlikus bausmę, teistumas dar galioja nustatytą terminą, priklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio“, – teigia Ž. Rudys.
Kada ir kaip nuosprendis gali paveikti Seimo nario mandatą?
Pasak jo, teisinės pasekmės Seimo nario statusui gali atsirasti tik tuomet, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja. Tokiu atveju taikoma Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkto nuostata, pagal kurią Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka. Tai reiškia, kad net ir galutinis apkaltinamasis nuosprendis savaime mandato nepanaikina – jis tik sudaro teisinį pagrindą pradėti apkaltos procedūrą.
Seimo statuto 239 straipsnio 2 dalis numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl nusikaltimo, padaryto einant Seimo nario pareigas, privalo priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Statutas nenumato galimybės tokios procedūros nepradėti, nors aiškiai nereglamentuoja, kokia balsų dauguma reikalinga sprendimui dėl apkaltos inicijavimo priimti. Manytina, kad nesusidarius balsų daugumai, klausimas turėtų būti svarstomas pakartotinai, nes sprendimas pradėti apkaltą yra tarpinis ir tik inicijuoja procesą, bet jo neužbaigia.
„Galutiniam sprendimui dėl Seimo nario mandato panaikinimo taikoma griežta taisyklė – nutarimas laikomas priimtu tik tuomet, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių. Jei toks balsų skaičius nesurenkamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė, o mandatas lieka galioti. Jei sprendimas priimamas, Seimo narys mandato netenka nuo nutarimo oficialaus paskelbimo momento. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis pats savaime nesukelia tiesioginių pasekmių Seimo nario statusui – jis pirmiausia turi įsiteisėti, o po to turi būti įvykdyta visa apkaltos procedūra, pasibaigianti politiniu Seimo sprendimu“, – priduria „Sorainen“ teisininkas.