Kiekvienais metais valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudojama daugiau nei 30 000 atvejų. Daugiausia teisinė pagalba teikiama baudžiamosiose bylose įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, civilinėse bylose asmenims dažniausiai teikiama pagalba šeimos ginčuose, taip pat, sprendžiant veiksnumo ribojimo, paveldėjimo ar skolų priteisimo klausimus, administracinėse bylose apskundžiant viešojo administravimo subjektų sprendimus ir administracinio nusižengimo bylose, kai asmenys patraukiami administracinėn atsakomybėn.
Lietuvoje esanti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema suteikia gyventojams galimybes pasinaudoti nemokama teisine pagalba įvairiose bylose, o taip pat, 5 metus gyvuojantis privalomosios mediacijos institutas šeimos ginčuose yra vienas iš būdų ginčus spręsti taikiai nesinaudojant teisine pagalba ir nesikreipiant į teismus.
„Pastaraisiais metais matomas teisinės pagalbos teikimo poreikio mažėjimas, tai yra, gyventojai mažiau kreipiasi dėl šios paslaugos teikimo, tačiau, kalbant apie baudžiamąsias bylas, tendencijos yra panašios, kai siekiama užtikrinti būtinojo gynėjo ar įgalioto atstovo dalyvavimą. Kokios priežastys sąlygoja gyventojų mažėjantį kreipimąsi, manyčiau, kad dalis ginčų pasibaigia mediacijos metu ir nebelieka būtinybės kreiptis į teismą naudojantis nemokamomis advokato paslaugomis. Tuo tarpu, baudžiamosiose bylose, žiūrint iš teisinės pagalbos teikimo perspektyvos, nusikalstamų veikų nemažėja.“ – pažymėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) vadovė Živilė Poželienė.
Antrinė teisinė pagalba – procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas kliento interesams teisme. Antrinė teisinė pagalba apima ir atleidimą nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvoje teisėtai gyvenantys asmenys, kuriems reikalinga advokato pagalba rengiant procesinius dokumentus teismui arba atstovaujant bylose, gali kreiptis į Tarnybą. Prieš kreipiantis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos, asmenims rekomenduojama pasinaudoti teise į pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą, bei pagalbą užpildant prašymą suteikti teisines paslaugas. Pirminę teisinę pagalbą galima gauti savo gyvenamosios vietos savivaldybėje.
Šiuo metu visiškai nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 8 398 Eur per metus. Jei pareiškėjas turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: pavyzdžiui, turintiems vieną išlaikytinį 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 11 536,20 Eur.
Asmenys, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybai turi pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, pagrindžiančius asmens reikalavimą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Dokumentai, įrodantys asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą, gali būti: metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, pažyma apie gaunamą socialinę pašalpą ir pan. Juos galima pateikti įvairiais būdais: internetu per teisinių paslaugų informacinę sistemą TEISIS, tiesiogiai atvykus į Tarnybos patalpas ar siųsti paštu. Greičiausias būdas kreiptis į Tarnybą internetu.
Tarnyba, gavusi asmens, pageidaujančio gauti antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, atlieka procedūrą, t. y. pirmiausia įvertina asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą. Pavyzdžiui, asmuo Tarnybai pateikia gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Tokiu atveju, Tarnyba turi įvertinti, ar asmens turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.
Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros grupės asmenų turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Tai asmenys, kuriems įstatymo numatytais atvejais baudžiamojoje byloje yra privalomas gynėjo ar atstovo dalyvavimas; nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo; asmenys, gaunantys socialinę pašalpą; asmenys, kuriems asmenys, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 procentų dalyvumo lygis, bei šių asmenų globėjai (rūpintojai) ir kitais įstatyme numatytais atvejais.
Ne visais atvejais Tarnyba suteikia asmenims antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba turi teisę ir pareigą patikrinti ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, ar atstovavimas byloje yra perspektyvus, ar nėra kitų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tokia Tarnybos pareiga numatyta tam, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba bei užtikrinamas teisinės pagalbos teikimas tik asmenims, kurių teisės yra pažeistos ir kuriems teisinė pagalba iš tikrųjų būtina.
Tarnyba įvertinusi, jog asmuo turi teisę į antrinę teisinę pagalbą, priima teigiamą sprendimą ir paskiria konkretų advokatą teikti tam asmeniui antrinę teisinę pagalbą. Advokatas atlieka įvairius veiksmus. Pavyzdžiui, konsultuoja klientą, rengia procesinius dokumentus teismui, atstovauja jo interesams teisme ir išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju. Iš esmės, advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą, gali suteikti tokias teisines paslaugas, kokias teikia privatūs advokatai. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėse, administracinėse bylose bei su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą, todėl besikreipiantis į teismą žmogus atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, ekspertizės, atsakovo paieškos ir kitų išlaidų mokėjimo.
Nepaisant to, kad valstybė apmoka daugelį proceso išlaidų, reikia žinoti, jog asmuo, nusprendęs pradėti teisminį procesą, bylos pralaimėjimo atveju turės atlyginti laimėjusios šalies patirtas išlaidas, kadangi šių išlaidų valstybė neapmoka. Todėl, gyventojai turėtų įvertinti tokius aspektus ir esant ginčams pirmiausia išnaudoti kitas alternatyvas – mediacijos procedūrą, kuria taip pat galima pasinaudoti už valstybės lėšas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rengta informacija
