Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Naujasodžio piliakalnį II su gyvenviete, esantį Naujasodžio kaime, Prienų rajone (u.k. 41488). Pasak piliakalnį suradusio archeologo Egidijaus Šatavičiaus, jo buvo tikslingai ieškota, nes jau daug metų Užnemunėje nebuvo rasta nei vieno naujo piliakalnio.
Naujasodyje rastas piliakalnis yra vienas iš šešių piliakalnių, kurie per šių metų pirmus nepilnus tris mėnesius buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Piliakalnių suradimo darbai ir apsauga labai suintensyvėjo jau praeitais metais, kurie buvo paskelbti Piliakalnių metais. Tai lėmė, kad per 2017 metus į Kultūros vertybių registrą buvo įrašyta net 20 naujų piliakalnių. „Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį labai prasminga buvo paskelbti Piliakalnių metus bei atkreipti dėmesį į šį unikalų baltų kultūros paveldą ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolį. Tai paskatino įvairias piliakalnių ieškojimo ir priežiūros iniciatyvas“, – teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Ieškant Naujasodžio piliakalnio II buvo pasitelkti LiDAR’o (žemės paviršiaus lazerinio skenavimo) duomenys ir nuvažiavus vietoje tikrinamos galimos vietos. Anot piliakalnį radusio archeologo Egidijaus Šatavičiaus, Užnemunėje, toliau nuo Nemuno pakrančių, turbūt daugiau nei 40 metų nebuvo surasta naujų piliakalnių. Dėl šios priežasties ir pasirinktas būtent šis regionas. Per paieškas buvo surasti du nauji piliakalniai – Naujasodžio II ir Marijampolės savivaldybėje esantis Šimulių piliakalnis, kuris dėl dalies ploto užstatymo į registrą įtrauktas kaip gyvenvietė.
„Naujasodžio II piliakalnis yra miške, kuris nuvykus buvo šviežiai iškirstas, todėl buvo daug lengviau jį apžiūrėti ir nustatyti, kad tai yra tikras piliakalnis, o ne šiaip koks kalnas. Be to, kertant mišką sunkiosios technikos pažeistose žemės paviršiaus vietose rasta radinių – molinių lipdytinių indų šukių brūkšniuotu ir lygiu išoriniu paviršiumi. Taigi, tapo neabejotina, kad tai yra tikras piliakalnis. Šis piliakalnis yra vieno laikotarpio su greta esančiu Pažarščio pilkapynu ir preliminariai datuotinas ankstyvojo geležies amžiaus pabaiga–viduriniuoju geležies amžiumi (II a. pr. Kr. – VIII a.). Į šiaurę-šiaurės vakarus nuo piliakalnio būta papėdės gyvenvietės, nes ten buvo surasta indų šukių“, – pasakoja Egidijaus Šatavičiaus.
Piliakalnis įrengtas nedidelėje apskritoje kalvelėje, kuri pakraščiuose apjuosta žiediniu pylimu. Anot archeologo, tokių piliakalnių Lietuvoje labai nedaug, ne daugiau 10, ir atrodo, kad visi jie (Voniškės, Dirmiškės ir kt.) galėtų būti priskirti istorijos verpetuose pradingusiems jotvingių protėviams.
Kaip vertingosios savybės yra įvardinti Naujasodžio piliakalnio II žemės ir jos paviršiaus elementai ir kultūrinis sluoksnis. Išlikusi piliakalnio aikštelė yra pusapskritimio formos, maždaug 16×11 m dydžio, beveik plokščiu ir lygiu paviršiumi. Dalis aikštelės yra nukasta smėlio karjero ir apardyta įvairių žemės judinimo darbų metu. Aikštelę iš ŠV, Š, ŠR ir R pusių juosia puslankio formos pylimas. Pylimas yra maždaug 13-18 m pločio ir 1-2,7 m aukščio nuo aikštelės pusės. Už pylimo yra iškastas apie 17 m pločio ir 1,5 m gylio griovys, skiriantis piliakalnį nuo toliau palaipsniui kylančios aukštumos. Tačiau griovys yra iš dalies užslinkęs.
Žemiau aikštelės yra terasa, o pačio piliakalnio šlaitai yra gana statūs. Visa pietinė-pietvakarinė piliakalnio pusė yra nukasta smėlio karjero. Piliakalnio pylimas, terasa ir šlaitai taip pat yra apardyti arimų ir duobių, sužaloti kertant ir vežant medžius arba nuplauti šalia esančio upeliuko. Tamsios, vietomis degėsingos žemės kultūrinis sluoksnis su archeologiniais radiniais yra apardytas įvairių žemės judinimo darbų metu. 2016 ir 2017 m. aikštelėje pastebėta degėsių bei smulkių lipdytos keramikos brūkšniuotu paviršiumi šukių.
