Vinco Mykolaičio – Putino tėviškėje, ant Aušrakalnio, sugiedojome ,,Tautišką giesmę”. Ir pats poetas rašė: ,,Yra nematoma jungtis/
Tarp mūs visų širdžių…” Tokiu metu šias jungtis galime ir pamatyti, ir pajausti – jos mūsų rankose, akyse, šalia esančiuose žmonėse. ,,Palaimos šviesią valandą
Ar juodu nesėkmės metu
Aš liksiu ištikimas žmogui
Ir sau pačiam…” (Vincas Mykolaitis -Putinas)
Likime ištikimi sau, likime ištikimi Lietuvai, neabejokime, kad Lietuva – brangiausia, ką turime.
Ant Aušrakalnio tą ir sakiau:
Kiek duota vargo ir laukimo
Gimtinės girgždančius slenksčius užmynus.
Kas vakarą šviesa tenai languos nurimo,
Bet ne širdis iš tolių svetimų vėlai parvykus…
Čia viskas svetima ir paslaptingai sava
Dainų girdėtų auštant priebalsy.
Kada rasa nukritus kojas pakutena,
Kur laukiamas ir iki valios mylimas esi…
Tokia akimirka išliks minty žaviai nesumeluota
Eilutėse rašytose pjūties gaivinančios rūke.
Prie seno židinio ir liepoms žydint,
Ir pagarbos minutę už savus prieš vakarienę tylint…
IŠTARKIME, SAKYKIME, TIKĖKIME VISI:
Nepabaiga didžių darbų,
Nepavargimas mūsų sielų.
Dar tūkstančius dienų šviesa
Išliks mūs palydove su tiesa.
Dar atgimimo balsas kvies
Ir rudenio nostalgija pašauks.
Čia gimto kiemo švyturys
Išplauks lyg nežinia nakties…
Išliksime vieningi, būsim dideli
Ir pasiilgsime tėvynės balso.
Neleisime užmigt vieni kitiems
Kada be ryžto saulė kils.
NET PASKUTINĮ ŽODĮ TARSIU TAU. DRĄSIAI, NUOŠIRDŽIAI SAKYSIU:
Čia LIETUVA! Tai mano kraštas!
Gražiausių žodžių ir dainų jis vertas.
Jaučiuosi, kad esu širdim sutvertas
Mylėt ir dirbt vardan Tavęs.
Tik nesakyki, kad esu nevertas!
Visi keliai į šitą šventą, gimtą žemę lenkias…
Tautvydas Vencius
Naujoji Ūta
Labai gražu