Vasario 16-?j? visada m?s? mintyse Lietuva. Tai didi laisv?s ?vent?, kartu ir savoti?ka visuotin?s m?s? i?pa?inties diena. Pla?iai ?velgdami i? ilgo laiko distancijos, ?vertiname Tautos T?vo Jono Basanavi?iaus ir 19 kit? valstyb?s akto signatar?? ??valgum?, ry?t?, atsakomyb?. M?s? tautin?s valstyb?s namus k?r?, saugojo ir gyn? t?kstan?iai savanori?, valstyb?s ir visuomen?s veik?j?, kari?ki?, savivaldybinink?, pokario partizanai, v?lesni disidentai. Reik?dami did?iul? pagarb? jiems, ie?kome ir savo kra?to ?moni? ?ingsni? tomis lemtingomis dienomis.
Pirmuosius atkurtos valstyb?s ?ingsnius 1918-1919 m. ?tvirtino savanori? kovos su ?siver?usiais ? Lietuv? bol?evikais, pilsudskininkais ir bermontininkais. Lietuvos valstyb? i?silaik? ir d?ka valstyb?s tarnautoj?, savivaldybinink?, policinink? pasiaukojimo, atsakingo darbo. Nusprend?me ? valstyb?s k?rim? pa?velgti ir per dar netyrin?t? Bir?tono policijos veikl? tarpukaryje. D?iugu, kad sulauk?me nuo?irdaus Bir?tono policijos komisariato vir?ininko Rolando Stikliaus palaikymo. Gerbdami savivaldyb?s policinink? darb?, mes, muziejininkai, nusprend?me pad?ti policijos komisariato patalpose ?ruo?ti nuolatin? Bir?tono policijos istorijos ekspozicij?.
Lietuvi?kosios Bir?tono vald?ios k?rimasis 1918-1919 m.
Vasario 16-osios Nepriklausomyb?s aktas Lietuvoje gal?jo b?ti realizuotas tik po 1918 m. lapkri?io revoliucijos Vokietijoje. Tada pakriko kaizerini? okupant? vald?ia Lietuvoje. Lietuvos valstyb?s Taryba ir Vyriausyb? pareng? atsi?aukim? ? gyventojus, raginant? kurti sav? vald?i?: ?Lietuvos pilie?iai. Didysis karas, kurs per ketverius metus ?ud? Lietuv?, baigiasi. Jam baigiantis turi nukristi pan?iai, met? metus var?? Lietuvos kra?t?. Senosios vokie?i? vyresnyb?s n?r, ir tiktai ?iandien galime statyti laisvos Lietuvos gyvenim?(…). Negai?dami n? dienos, kiekvienoje parapijoje susirinkite visi vyresnieji ne kalbos ir tik?jimo skirtumo ir i?rinkite Parapijos komitet? i? penki? ar septyni? ?moni?. I?rinktasis komitetas turi tuoj paimti ? savo rankas tvarkyti apylink?s gyvenim?? (?Lietuvos aidas?, 1918, 11.13, nr.130(178), p.2). Po?i?r? ? parapij?, kaip pagrindin? kra?to teritorin? l?stel?, s?lygojo parapij? ilgalaikis teritorinis pastovumas ir Lietuvos Taryboje dominavusi? krik??ioni? demokrat? pozicija.
Sprend?iant i? Lietuvos valstyb?s istorijos archyve esan?i? dokument?, galima teigti, kad Bir?tono parapijos komitetas buvo i?rinktas ba?ny?ioje, padedant klebonui T. Akstinui 1918 m. lapkri?io antroje pus?je, o aktyviau prad?jo reik?tis 1919 m. sausio prad?ioje (LCVA, F.1567, o.1, b.1, p1).? Aktyvesn? parapijos komiteto veikla prasid?jo nuo 1919 m. sausio 12 dienos, kada ?vykusiame parapijinio komiteto pos?dyje buvo i?rinktas pirmininkas Adomas Blekaitis, nariai Jurgis Blekaitis ir Matau?as Klimavi?ius. Po dviej? savai?i? parapijinio komiteto pirmininku buvo i?rinktas Adomas Kaba?inskas, vil? savininkas, v?liau girininkas, aktyvus visuomenininkas (Ten pat, ap.3, b.6, p.1). Komitetas r?pinosi savanori? pav???jimu ? mobilizacijos punktus, mi?ko med?iagos par?pinimu statantiems b?st?.
Bir?tono vals?iaus kova u? teis? i?likti
Parapijinis savivaldyb?s modelis buvo labai parankus Nemaj?n? parapijai. B?dama didele parapija, ji prijung? daugyb? ?emi?, priklausiusi? cariniam Jiezno vals?iui, ir pretendavo ? ?emes, esan?ias prie pat Bir?tono. Susik?r?s Bir?tono vals?ius netur?jo savo teritorijos istorinio precedento 1861-1914 m. laikotarpiu, o viduram?i?kas vals?iaus supratimas visai netiko. Parapijinio komiteto vadovyb? orientavosi ? Bir?ton? ir ? ?emes, kurios buvo ?alia. D?l gan da?n? teritorini? gin?? 1919 m. kovo 18 d. parapijinis komitetas buvo pakeistas vals?iaus? komitetu: ?1919 m. kovo 18 d.?? Bir?tono parapijos komiteto buvo su?auktas visuotinis susirinkimas d?l i?rinkimo vir?ai?io ir vykdomojo komiteto Bir?tono vals?iaus. ?? pos?d? atideng? Jurgis Blekaitis. Dauguma bals? i?rinktas Adomas Kaba?inskas, pad?j?ju vir?ai?io Jurgis Blekaitis. Vykdomasis komitetas i?rinktas i? ?i? asmen?: Juozas ?eimys, Matau?as Blekaitis. ?alty?iais i?rinkti ?ie asmenys: Bir?tono Antanas Blekaitis ir Adomas Stap?inskas. I? sod?iaus ?k?voni? ? Antanas Ku?inskas, i? sod?iaus Paprieni? ? Vincas Celie?ius, i? Kernuvi? ? Antanas Kederys, i? Naud?i?n? ? Juozas ?i?kas ir Juozas Stasys ?iukas, i? ?emaitkiemio ? Karolis Valatka, Adomas ?i?kas i? Ja?emkavos? (LCVA, F., 1567, ap.3, b.6, p.2 ap. ? kalba netaisyta).
Bir?tonas, Paprienis, Ja?emkava, ?k?vonys, Kernuv?s, ? kurias jau pretendavo Jiezno vals?ius (LCVA, F.1567, ap.3, b.47, p.246 ap.), Naud?i?nai, ?emaitkiemis, ? kuriuos jau ties? rankas? Nemaj?n? vals?ius, sudar? Bir?tono vals?iaus tuometin? sud?t?. Gin?ai d?l teritorij? baig?si iki gruod?io pabaigos, kai netek?s sav? ?emi? Bir?tono vals?ius iki 1934 met? i?nyko i? ?em?lapio. Per t? laik? buvo nuveikta nema?ai darb?. Labai didelis d?mesys skiriamas karo metu nukent?jusi? ?moni? apr?pinimui mi?ko med?iaga. Ne ma?iau kaip dviems ?imtams bir?toni?ki? leista i?sikirsti mi?ko med?iagos i? Naud?i?n? ir i? Kernuvi? (LCVA, f.1567, ap.3, b.6b, p.6-8). Pri?i?r?ti ?v?rin?iaus ?il? buvo paskirtas Adomas Vaitkevi?ius, Naud?i?n? mi?k? ? Aleksandras ?i?kas (Ten pat, p.4).
?Sava vald?ia Bir?tone nema?? d?mes? skyr? negyvenam? pastat? prie?i?rai. Vals?iaus komitetas atliko buvusios Orvyd? vilos (?Orviduvka?) inventorizacij? (Ten pat, p.5ap.-6). Apra?? ir pri?i?r?jo El?bietos Grasildos, Jono Rup?os, Bronislovo Ka?insko negyvenamus b?stus, juos saugojo (Ten pat, p.8-10). ?mon?s buvo i?kankinti lig? ir skurdo, tuo r?pintis buvo sukurtas Socialin?s apsaugos komitetas. Suteikta pagalba malkomis kurui ?emaitkiemio prad?ios mokyklai (Ten pat, p8).
Pirmieji Bir?tono milicijos ?ingsniai
Lietuvi?koji Bir?tono vald?ia i?kart pakeit? sen?j? policijos pavadinim?. Visuomen?s tvarkdariai buvo vadinami milicijantais (ginkluotais vyrais ? V. K.). Jau 1918 m. lapkri?io 25 dien? Alytaus apskrities taryba ra?? Bir?tono parapiniam komitetui: ?Sustatyti ir prisi?sti apskri?io Tarybai parapijos vyr?, norin?i? tarnauti milicijoje, s?ra?us ir kuriuos i?siai?kins taryba susisiekus su kaimais? (LCVA, f.1567, aop.1, b.1, l.1-1a) ? kalba netaisyta).
Tarnybai milicijoje buvo keliamos ?ios s?lygos: 1) tarnyba apmokama; 2) milicijantai tarnaus ten, kur jiems bus pasakyta; 3) tur?s pildyti ?statymus milicijos komisijos (prie apskri?io Tarybos) nustatytus; 4) pageidautina, kad b?t? tarnav? kariuomen?je (Ten pat). Bir?tono apylink?se siaut? vagys, naktiniai banditai, taip pat vokie?i? kareiviai, kurie ?jo per ?mones, ie?kojo maisto, pl??ikavo. Ginti gyventojus nuo j? buvo milicinink? pareiga. Milicininkai pad?jo rinkti maisto prievoles, vykdydami karo su Lietuvos prie?ais metu i?leistus Prien? komendanto ?sakymus, ve??? kareivius dezertyrus ? Alyt?.
1918 m. pabaigoje milicininkai susiorganizavo savaime. Bir?tono kra?totyrininkas Jonas Raiskas yra padovanoj?s Bir?tono muziejui nuotrauk?, kurioje viduryje Juozas Raiskas buvo vienas i? pirm?j? milicinink?. Piln?j?, i?sam? milicinink? s?ra?? pateiksime kitame straipsnyje, gav? med?iag? i? nurodyto archyvo. 1919 m. jiems vadovavo Jonas Dara?kevi?ius, buv?s ka?koks carinis valdininkas (LCVA, f.1567, ap.3, b.6, p.2 ap.). Nuo 1919 m. gegu??s 20 d. jiems vadovavo atsi?stas vyresnysis milicininkas i? ?drijos (Ten pat, p.91).
Milicinink? darbo s?lygos buvo sunkokos. Jeigu kuru apr?pindavo, tai b?st? susirasti buvo sunku, nes j? ilg? laik? dar buvo bijoma. 1919 m. rugpj??io 24 d. vals?iaus Taryba milicijai kur? ir valdi?k? b?st? par?pino, o ??vies?? atsak?? (LCVA, f.1, b.1, p.11). D?l kylan?i? gaisr? milicininkams vals?iaus Taryba paved? uoliau pri?i?r?ti prie?gaisrin? pastat? b?kl?, ap?i?r?ti kaminus, duoti laiko aplaidiesiems susitvarkyti, o tik paskui skirti baudas (Ten pat, p.12). Taip pat jiems buvo pavesta i?siai?kinti, kas vokie?i? laikais apipl??? Bir?tono prad?ios mokykl?.
1919 m. gruod?io m?nes? ?vyk?s vals?iaus panaikinimas tur?jo ?takos ir milicijos veiklai. Bir?tone liko tik Jiezno policijos nuovados punktas su 1-2 milicininkais.
Bus daugiau
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Bir?tono muziejaus vyr. fond? saugotojas
