Palyginti ramų Lietuvos visuomenės, Birštono ir Prienų regiono gyvenimą aptemdė II –ojo pasaulinio karo pradžia. 1939 m. spalyje Birštone jau buvo apie 3000 lenkų internuotojų karių ir karininkų. Prieniečiai tuo metu palydėjo į naują dislokavimo vietą Eišiškėse Kęstutėnus: „Kaip neverkti ir nepergyventi?[…] Juk daugiau neteks matyti tokių mielų mūsų lietuviškų kareivėlių, nes jau žinoma, kad išvykusių mūsų karių vieton sulauksime Raudonosios armijos karių, kurie pagal „sutartį“ bazuosis Prienuose, Naujoje Vilniuje, Alytuje ir Gaižiūnų poligone. Pasiliko vienišas Kęstutis ant Nemuno kranto stovėti Lietuvos sargyboje“ (Vincas Laukevičius. Meilė Lietuvai –nusikaltimas, V.2010, p.263).
Po Kęstutėnų išėjimo labai greit pasirodė pirmieji raudonarmiečių artilerijos daliniai. „Tai gana stambus artilerijos kontingentas, net nė palyginti su buvusia mūsų kariuomenės prieniške artilerijos grupe… Priekyje ant arklių jojo dalinio vadas, ar kaip juos teko girdėti vadinant komandyrius, lydimas kelių karininkų. Toliau važiavo sunkūs artilerijos pabūklai, berods, šešių arklių traukiami. Ir kaip keistai atrodė tie jų kareiviai, kurie jojo ant arklių ir sėdėjo ant pabūklų, tokie jaunučiai, išvargusiais vaikiškais veideliais, sulyti, sušalę. Kas dar keistai atrodė, kad kai kuriuos pabūklus traukiantieji arkliai buvo pažaboti pavadžiais ir vadelėmis, padarytais iš telefono kabelių ir dar raudonos spalvos, turbūt, dėl to, kad pabrėžtų „armijos raudonumą“ (Ten pat, p.265). Tai buvo 126-asis sovietų šaulių divizijos padalinys.
Sovietų įgulos buvimas 1940 m. birželio 15 dieną po agresorės Sovietų Sąjungos ultimatumo greit atnešė areštus, o po metų ir tremtį. Pirmosiomis okupacijos dienomis buvo suimtas savanoris Prienų pašto viršininkas Alfonsas Ambražiūnas, Prienų burmistras J. Greimas, mokytojai Juozas Makulis, Alfonsas Urbonas, Antanas Mozūras, Birštono kurorto direktorius gydytojas B. Matulionis ir kiti.
Dar nespėjo nudžiūti artimųjų ir bičiulių ašaros po 1941 m. birželio 14 d. sovietų ir vietinių kolaborantų įvykdytos trėmimo egzekucijos, prasidėjo karas. 216-osios sovietų šaulių divizijos kariai, išsidėstę mūsų regione abiejose Nemuno pusėse, žinodami apie vokiečių aviacijos antskrydį 1941 m. birželio 22 d. naktį prieš Alytuje dislokuotas karo pajėgas, per Prienų tiltą skubėjo Marijampolėn, kad susiremtų su vermachto daliniais, tačiau buvo atmušti ir priversti atsitraukti.
Tai ir matome iš kolekcininko Almanto Miliausko nuotraukų. Vermachto motorizuotieji daliniai, tarp ir motociklininkai, buvo tokie greiti, kad birželio 23 d. apie 16 – 17 val. jau buvo Prienuose. Sovietai sąmyšyje susprogdino Prienų tiltą, nors ne visi jų kariai buvo jau pasitraukę. Greit pasirodė vokiečių pionieriai, kurie pastatė pontoninį tiltą kariškiams persikelti. Nuotraukoje pavaizduota antroji artilerijos baterija. Penktoji baterija dengė pastarosios persikėlimą.
Naciai, įžengę į Prienus, nebuvo jau tokie mielaširdingi. Birželio 24 dieną jie nužudė palaikytus priešais šaulius Kazimierą Slavinską, Joną Gluoksnį iš Čiudiškių kaimo ir Joną Barštį iš Mačiūnų kaimo. Iš žydų buvo tyčiojamasi, jie buvo verčiami dirbti Prienų gatvėse. Rugpjūčio 25 – 26 dienomis tiltu pamažėle judėjo dvikinkiai ir vienkinkiai vežimai, pilni žydų, vaitojančių, aimanuojančių vaikų, senelių, moterų iš Stakliškių, Jiezno. Šiauriniame miesto pakraštyje jie buvo žudomi kartu su gentainiais iš Veiverių ir Balbieriškio. Apie 1080 nužudytųjų…
Žydšaudžiams naciams uoliai talkininkavo mūsiškiai degeneratai. Netekę žydų, netekome dalies Lietuvos, dalies intelekto ir verslumo, netekome dalies savęs…
Bus daugiau
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
Birštono muziejaus istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcionieriaus Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“. Siekiame nuotraukų, istorinių dokumentų paieška, jų moksline analize sugrąžinti iš praeities garbias istorines asmenybes, nutylėtus istorinius įvykius, ugdydami istorinę sąmonę ir demokratinį požiūrį į dabarties dalykus.
