Kartais atrodo, jog šiukšlės bijo atsirasti Jiezno miesto gatvėse, nes jas tuojau pat kažkas pagrobia. Tiesa, kitur seniūnijoje ši taisyklė dar neįsigaliojo, tad kasmetinės akcijos „Darom“ dalyviai turėjo ką veikti.
Kaip ir kasmet, itin aktyvūs gimnazistai. Mokinių parlamento atstovai rinko šiukšles mokyklinio autobusiuko trasoje, jaunieji šauliai, vadovaujami Sigito Žalio, pasiskirstė į dvi grupes: viena grupė rinko šiukšles pakelėse, kita ir šiemet švarino Nemuno pakrantę, prie žymiojo Ožkų pečiaus.
Seniūnas Algis Bartusevičius, suspėjęs pabūti prie kiekvienos talkininkų grupės, pasidžiaugė, kad pernykštis jų pasipiktinimo šauksmas buvo išgirstas – išleistas potvarkis, jog žvejai privalo surinkti šiukšles toje vietoje, kur įsitaisė meškerioti. Žinoma, kol ši tvarka gerai prigis, upės pakrantes dar ilgai „puoš“ plastikas, tačiau po jaunųjų šaulių triūso jo kaskart vis mažiau. Beje, gimnazijos auklėtiniai nepamiršo ir svarbių Jiezno praeičiai paminklų – nušveitė ir paruošė dažymui atminimo kryžius.
Kašoniškiai šiemet taip pat patraukė prie vandens – jų dėmesys atiteko per kaimą tekančio melioracijos griovio šlaitams. Bet ir turto čia atrasta! Didžiulė krūva metalo išdygo pakrantėje, o vyrukai su karučiais vos spėjo vežioti pilnus maišus prie rūšiavimo konteinerių. Vėliau talkininkai žadėjo padirbėti ir prie pelkėjančio ežero, kur „kultūrinimo darbus“ jau pradėjo buvęs mokyklos direktorius Stanislovas Šulskis.
Nuoširdžiai padirbėjo Vėžionių kaimo bendruomenė, krutėjo ir kitų seniūnijos vietovių gyventojai. Tačiau, seniūno A. Bartusevičiaus manymu, kai kuriems visuomenės atstovams jau vertėtų imtis aktyvesnės veiklos, pabusti iš snaudulio ir pamatyti, kokius kalnus galima nuversti to panorus.
Negalima nepaminėti dar vienos akcijos „Darom“ tradicijos Jiezno seniūnijoje. Nemuno pakrantę švarinantys jaunieji šauliai po darbų patraukia į svetingą buvusio Trezentalio dvarvietę. Čia įsikūręs Bronius Palionis mielai priima svečius, papasakoja apie jo namuose gyvenančią neramią, tačiau gerą tarnaitės dvaselę ir jos pokštus, aprodo sodą, namus, savo augintinius. Yra ką pamatyti šioje gražioje vietoje, o jau šeimininko pasakojimų visą dieną beklausytum – daug ko patirta Sibire, daug pamatyta įdomaus ir neįprasto per visą jo gyvenimą. Tad susitikimas su šiuo žmogumi jauniesiems talkininkas tampa maloniu apdovanojimu už dienos darbą.
