Rytoj visa Lietuva, o tuo pačiu ir Prienai, šurmuliuos, nes rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena.
Tuo pačiu Anelė Razmislavičienė pristatė Laisvės kovų įamžinimo vietų Prienų krašte katalogą „Kokiom žolelėm jūs beišdygsit, vaikeliai mano…“.
Dr. J. Paršeliūnas Prienų krašto muziejuje jau kaip saviškis, nes tai ketvirtoji jo paroda, visiškai atitinkanti dvasią, kuria gyvena Lietuva ir jos žmonės. Jo „ginklas“ – fotoaparatas, užfiksuojantis tai, kas aktualu ir kas gražiomis fotografijomis sugula ekspozicijose, išlieka it nauji istorijos puslapiai, skirti ateities kartoms. Istoriją kuriame mes patys, o ji tokia trapi.
„Nulaužytų šakų giesmės“ – septintoji kupiškėno Jurgio Usinavičiaus knyga. Tai paskutiniai
ženklai žuvusiems Laisvės gynėjams, partizanams, nepriklausomybės kovų savanoriams.
Lietuvos partizanų kovos aidai, kurie vis dar skamba. Pristatydamas septintąją savo knygą, autorius išgyventas akimirkas ir įvykius iki smulkmenų aštria plunksna suguldė knygos puslapiuose ir pateikė mums, skaitytojams. Pasak jo: „Viskas autentiška, tačiau yra nukrypimų, kurie nekeičia įvykių esmės“. Rodos, visiems jau žinomos tremtinių gyvenimo peripetijos, tačiau, kaip sakoma, niekas dar neužmiršta, nes patirti įvykiai vis dar prisimenami ir išliejami su jau kitokiu, brandaus žmogaus, požiūriu.
Tačiau labai noriu pasidžiaugti Prienų globos namų gyventojų ansambliu, kuris dainomis nukėlė mus į laikmetį, kuomet daina buvo ilgesio, meilės gimtinei ir artimiesiems išraiška. Akordeono ir lūpinės armonikėlės muzika privertė krūpčioti nuo girdėtų, o kai ką ir nuo patirtų prisiminimų.
Malonu, kad į šventę atvyko Birštono muziejaus, Prienų savivaldybės atstovai. Be to, renginio „kaltininkams“ teko misija parašyti linkėjimus Lietuvai, kurie keliaus į didžiąją palinkėjimų knygą Lietuvai.
Vilija Čiapaitė
