rogės

Rogės. Kai sniegas nebuvo stebuklu… .

Nostalgiškai prisimenant žiemos malonumus dažnai, tarsi pro praskleistą šydą, matau tuomet iškrėstas išdaigas. Viena iš jų – apdaužytos didelės rogės, į kurias kaimynas kinkydavo Sartį. Rogės buvo didelės ir kuomet kaimynas šliuoždavo į turgų, jose sutūpdavo visi kaimynų vaikai. Ilgai nusėdėti rogėse buvo neįmanoma, nes stambių kaulų Sartis jas nešte nešė, o šalti vėjo gūsiai […]

Skaityti daugiau