krašto istorija
Prienų kraštiečius prisimenant (I)
PRIENŲ MIESTO VARDO PAMINĖJIMUI 520 METŲ! Cezaras Pšemeneckis – žiburys, nušvietęs Prienų kraštą Šiais metais Prienų krašto muziejus, minėdamas žymaus prieniečio pedagogo ir inžinieriaus – energetiko Cezaro Pšemeneckio 135-ąsias gimimo metines ir 55-ąsias jo mirties metines kviečia visus kartu prisimininti jo gyvenimo istoriją ir nuopelnus kraštui. Cezaras Pšemeneckis gimė 1887 metai gegužės 12 d. Prienuose […]
Skaityti daugiau
Prienų miesto vardo paminėjimui – 520! Prienų istoriją prisimenant (III)
Prienai – tarpukariu ir okupacijų metais (XX a.) Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Prienai, kaip ir anksčiau, tapo valsčiaus centru, priklausiusiu Marijampolės apskričiai. Pirmuoju Prienų burmistru tapo gydytojas J. Brundza. 1919 m. išrinkta valsčiaus taryba, suformuota valdyba. Iškart po nepriklausomybės paskelbimo Prienuose veikė lietuvių, žydų, lenkų (ši mokykla greit likvidavosi) ir vokiečių […]
Skaityti daugiau
Prienai XIX amžiuje ir Pirmojo pasaulinio karo metais
Prienų istoriją prisimenant (II) XIX a. I pusėje Napoleonui pralaimėjus karą, 1815 metų Vienos kongrese Prienai atitenka tais pačiais metais įkurtai Rusijos imperijos valdomai Varšuvos karalystei (Lenkijos kongreso karalystė dab. Lenkija). 1827 metais Lenkų karalystės ir slavų šalių geografijos žodyno IX tome rašoma, kad Prienų mieste buvo 1972 gyventojai, 187 mediniai ir 10 mūrinių namų, […]
Skaityti daugiau
„Tulpės“ „Baltojoje viloje“ eksponuojama pirmojo Birštono vardo paminėjimo rankraščio kopija
Vidmantas Venclovas Devyniasdešimt penktąjį gimtadienį švenčianti „Tulpės“ sanatorija „Baltosios vilos“ patalpose eksponuoja rankraščio, kuriame pirmą kartą paminėtas Birštono vardas, ant drobės atspausdintą kopiją. Šis istorinis dokumentas iškilmingai pasitinka kiekvieną „Baltojoje viloje“ apsistojusį kurorto svečią ir primena, jog Birštonui šiemet sukanka 640 metų nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame leidinyje. Yra duomenų, jog Vokietijos mokslininkai, analizuodami Vygando Magdeburgiečio kronikas, […]
Skaityti daugiau
1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų pėdsakai mūsų krašte
Vasario 16-oji – Lietuvos aukščiausia valstybingumo viršūnė. Be jos nebūtų buvę ir Kovo 11-osios su mūsų dabartimi. Žvelgiu į 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarų veidus visiems žinomame vaizde su akto kopijos faksimile. Širdyje – šilta dvasios banga, prote – viena beklaidžiojanti mintis: „Taip, tikrai nėra nepakeičiamų žmonių, bet yra nepakeičiamos asmenybės. Jos gimsta, subręsta, […]
Skaityti daugiau
Laukiant diskusijos…
Prienų rajono savivaldybė vasario 8 d. kviečia visus besidominčius krašto istorija į viešą diskusiją dėl B. Šakovo istorinio palikimo. Suintrigavo, koks palikimas bus svarstomas, nors man pirmiausiai būtų įdomu sužinoti, kas slepiasi už B – pirmosios Šakovo vardo – raidės. Aš ne istorikė, aš tik skaitau, tad žvilgtelėkime į interneto žiniasklaidą: Žmonės, geriau besigaudantys interneto duomenų […]
Skaityti daugiau
Juozo Brundzos istorinė atmintis kviečia būti atsakingiems krašto istorijai
Juozas Brundza buvo savo profesijos žymūnas, tvirtas pilietis ir gilus žmogus. Jis visuomet turėjo savo tvirtą nuomonę tiek carizmo metais, tiek 1941 m. birželį, pradėjus viešpatauti naciams. Juozo Brundzos asmenybės atskleidimas ypatingai svarbus dabar, kada sugrįžtame prie tų užmirštų esminių pilietinių ir patriotinių vertybių. Mes sugrįžtame prie Juozo Brundzos, kuris nemėgo prasčiokiškumo ir primityvizmo, pilkos […]
Skaityti daugiau
Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus pseudonimas – tai Birštono ženklas
Artėjant svarbiausiai mūsų istorinės tapatybės dienai grįžtame prie mūsų nepriklausomybės svarbiausio žadintojo, žmogaus – nepriklausomybės fundamento – Jono Basanavičiaus. Tai žmogus-universalas, gydytojas, humanistas, patriotas, organizatorius, istorikas, kraštotyrininkas-etnografas, lingvistas. Kukli ir pasiaukojanti kitiems asmenybė. Tad ir rašant apie jį reikia jo atminimui daugiau savivertės ir žmogiškos pagarbos. Perskaičiau Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojos Auksės Kaminskaitės straipsnį […]
Skaityti daugiau
Nuo Juozo Brundzos slapstymosi Suomijoje iki gilių krašto istorijos analizavimo apmąstymų ir godų (I)
Istorikai visus praeities įvykius, asmenybes vertina konkrečiame laike ir erdvėje, konkrečioje asmenybių veikloje. Jie naudoja istorinį duomenų pagrindimą, nuorodomis pažymi autorius ta tema jau dirbusius. Istorijos virsmo nesuprantantys visiems procesams visuose amžiuose pateikia bendrą kurpalių: „Gyveno, kovojo, dirbo“, pateikia saldžius, bet neturinčius realaus pagrindo pasakojimus su miglota potekste: „Buvo, o gal nebuvo“. Čia nerasi savų […]
Skaityti daugiau
Motiejus Mikitinyčius – krašto žemių valdyme
„Gimę šliaužioti, skraidyti negali“ (Maksimas Gorkis) Primenu, kad šiame straipsnyje kalbame apie gerus Motiejaus Mikitinyčiaus ir jo Gulbės herbo kunigaikščių Holovčinskių darbus mūsų krašte. Tai kalba ir apie atsakomybę bei pagarbą didžioms asmenybėms, giluminei istorijai, o ne pigiam, netgi lėkštam įvaizdžiui. Istorijos versmės visuomet po įvairiausių slogių metų prasiveržia ir sugriauna nykumo, primityvumo užtvaras Motiejaus […]
Skaityti daugiau
Nuo Vilniaus kalvų – apie Jiezno istorinės atminties išsaugojimą ir įprasminimą. Kunigaikštis Motiejus Mikitinyčius (I)
Jeigu esi istorikas, tai negali neginti istorinės tiesos, paremtos istoriniais šaltiniais. Neturi teisės pasiduoti istorijos primityvinimui, jos iškraipymams, nežiūrėdamas, kokios laikinosios administracijos ar iš gūdžių laikų atėję veikėjai tai darytų… Ilgus metus nemažai prisidėjau prie grafų Pacų ir kunigaikščių Holovčinskių istorinės atminties atskleidimo. Dabar gi negaliu būti nesukrėstas, kai Jiezno krašte tai paniekinama. Prie įvažiavimo į Jiezną šalia Pacų lelijos nebus Holovčinskių Gulbės […]
Skaityti daugiau
Vida Rušėnienė: „Kiekvienas augalėlis, kiekvienas darbas turi jausti meilę ir šilumą, sklindančią iš vidaus“
Vilija Čiapaitė Dar rudenėjant, visiškai atsitiktinai, nuvykusi į svečius Prienuose patekau į nedidelį, tačiau tikrų tikriausią vynuogyną. Uogų kekės žaižaravo saulėje, gerdamos saulės spindulių siunčiamus šviesos ir šilumos syvus. Tuomet šeimininkė neturėjo kada kalbėti, nes aibės darbų ginė vienas kitą. Pažadėjau aplankyti, kai aprims darbai. Taigi lapkritis, kuomet lauko darbai baigti. Nukakau pas moterį, kuri […]
Skaityti daugiau
In memoriam Jiezno valsčiaus istorijai ( II). Mirštančio Jiezno valdybos pastato sakmė
Valsčiaus valdybos pastatas XIX a. pabaigoje Jiezno valsčiaus rūmai nueina į užmarštį su gausiais prisiminimais, su XIX amžiaus krosnių kokliais (kieno rankose jie dabar „nusės“? – V. K.), su nuo XIX amžiaus žinoma valsčiaus teismo dabokle. Štai, ką apie Jiezno valsčiaus pastatą XIX amžiaus pabaigoje – XX a. pradžioje rašė šiame valsčiaus valdybos pastate raštininku […]
Skaityti daugiau
Baliui Karveliui – 110
Lakūnas, išradėjas, racionalizatorius, lietuviškų sklandytuvų kūrėjas, Lietuvos nusipelnęs konstruktorius, politinis kalinys. Jo sukurtas BK – 7 „Lietuva“, išgarsino Lietuvą ir Prienų kraštą visame pasaulyje. Balys Karvelis – žymus sklandytuvų konstruktorius – gimė 1911 metų sausio 23 dieną Anykščių rajone, Žaliosios kaime. Jo tėvas turėjo vandens malūną, kurio velenus suko Šventosios upės vandenys. I pasaulinio karo […]
Skaityti daugiau
Lietuvos valstybės 100-mečio paminėjimui ir šventei – prasmingą, atsakingą ir kompetentingą dėmesį! (I)
Baigiasi adventinio susimąstymo dienos, greit per savaitę, kaip ir risčia Laplandijos Kalėdų Senelį vežantys elniai, prabėgs kalėdinė savaitė. Greit būsime ir ant 2018 m. slenksčio. Apsidairykime, mielieji, iki garbingų 100 metų senumo Signatarų parašų ant Nepriklausomybės akto Vilniaus Pilies gatvėje buvusioje Štralio kavinėje virsmo bus belikę tik truputį daugiau kaip 13 mėnesių. Ta nedidelė laiko […]
Skaityti daugiau
Vasario 16-osios priešaušris (V). Daktaras Juozas Brundza – pabėgėlių gydytojas 1915 m.
1915 m. pirmosiomis sausio dienomis dėl vykstančio karo mūsų kraštą abiejose Nemuno pusėse užplūdo pabėgėliai. Gyveno jie labai nenormaliose sąlygose, paprastai po dangaus pastoge, miškuose, be šilto viralo, dažnai ir visai be valgio. „Viskas sunaikinta, bet to negana. Kur priglausti nuvargusią žilą galvą seneliui? Kur dingti našlaičiams mažiems? Kur gauti duonelę tiems, kurie penėjo kitus? […]
Skaityti daugiau