Pastaraisiais metais puikius rezultatus demonstravusi Prienų komanda neteko vyriausiojo trenerio Virginijaus Šeškaus ir dauguma krepšinio sirgalių teigė, jog ekipos dienos suskaičiuotos. Tačiau prie ekipos vairo stojęs Tadas Stankevičius kol kas tildo visus skeptikus ir jo vadovaujama ekipa įsitaisė turnyro lentelės viduryje. Per aštuonis susitikimus prieniškiai iškovojo keturias pergales ir čempionate žengia penkti.
Treneris su lkl.lt puslapiu pasidalino mintimis apie pirmąjį čempionato mėnesį, komandos džiaugsmus ir rūpesčius bei vis dar slegiantį spaudimą.
– Treneri, prabėgo pirmasis BEKO-LKL čempionato mėnuo. Kokios mintys po pirmųjų kovų?
– Kol kas tai ką turime, mane džiugina. Esu patenkintas užimama vieta ir pačia komanda. Ir pagal statistinius rodiklius esame per vidurį, turnyro lentelėje taip pat. Skaičiai nemeluoja (juokiasi – red. past.), todėl manau, kad turime pagrindo būti patenkinti.
– O kas neramina, ką reikėtų taisyti?
– Labiausiai neramu dėl trumpo atsarginių žaidėjų suolelio. Buvo iškritęs Giedrius Staniulis ir laukėme kol jis išsigydys visas mikrotraumas, neskubinome įvykių. Laurynas Jacevičius paliko ekipą ir tų patikimų žaidėjų ratas sumažėjo. Čia yra didžiausia bėda ir su klubo vadovais sprendžiame ją. Artimiausiu metu tikimės pasipildyti naujais žaidėjais.
– Ar galite įvardinti kandidatus?
– Žinote, kol neturime konkrečių pozicijų ir pavardžių, tai šiai dienai ta tema nėra ką ir pasakyti. Dirbame kartu su klubo vadovais, dairomės laisvų žaidėjų rinkoje ir laukiame tinkamų kandidatų.
– Kokia situacija su Tomu Urbonu?
– Su juo deriname kontrakto nutraukimo sąlygas, deja, bet Tomas nepateisino vilčių ir paliks ekipą.
– Arnas Labuckas prieš sezoną į ekipą atėjo tikėdamasis lyderio vaidmens. Ar stebina jo pasirinkimas ir demonstruojamas žaidimas?
– Arno Labucko žaidimas nestebina. Jis gauna tikrai nemažai laisvės puolime ir yra didelė paspirtis mūsų komandai. Taip pat džiaugiuosi ir savo sprendimu pasikviesti jį į komandą, jis pateisino mano lūkesčius ir yra tikras komandos lyderis.
– Kas stebina savo žaidimu tiek komandoje tiek ir visoje lygoje?
– Būsiu nekuklus, tačiau mūsų aukštaūgis Paulius Vaitiekūnas džiugina ir džiugina į gerąją pusę. Tiek savo žaidimu, tiek charakteriu. Labai džiaugiuosi dėl jo ir viliuosi, kad jis judės į priekį ir toliau. Ovidijus Varanauskas taip pat yra tas žaidėjas, kuris pateisina mano viltis ir padeda ekipai: skirsto kamuolius ir pats imasi iniciatyvos. Kalbant apie kitų komandų žaidėjus, kaip ir visiems, taip ir man į akis krenta geras jaunųjų žalgiriečių – Luko Lekavičiaus ir Vaido Kariniausko žaidimas.
– Subūrėte gana jauną ekipą, kaip pavyksta sutarti su žaidėjais ir kokia atmosfera vyrauja komandoje?
– Norėjau, kad komanda būtų ne dirbtinių, bet tikrų draugų kolektyvas. Ne tik aikštelėje, bet ir rūbinėje bei už jos ribų. Kol kas atmosfera puiki, vyrauja kovinė dvasia. Žinoma būna visko, tačiau kol kas esu labai patenkintais visais vyrais ir jų nusiteikimu bei noru dirbti.
– Prieš sezoną sulaukėte daug spaudimo, jog pasitraukus Virginijui Šeškui, Prienų ekipa nebedemonstruos pergalingo žaidimo. Ar vis dar jaučiate tą spaudimą?
– Tas spaudimas buvo ir bus. Ir dabar išgirstu kalbų, tačiau stengiuosi nereaguoti į tai ir dirbti savo darbą. Nesijaučiu įmestas į didelę duobę, iš kurios reikėtų išlipti be kopėčių. Lygis be abejonės kitas, tačiau krepšinio kalba ta pati, taisyklės tos pačios. Lieka tik dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti.
lkl.lt
2014-10-30
