Šiemet Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos, šventinis minėjimas buvo praskaidrintas Prienų ir Birštono krašto kūrėjų patriotinėmis eilėmis. Seimo narys Andrius Palionis pakvietė prieniečius ir birštoniečius Kovo 11-ąją pagerbti poetiniu žodžiu ir paskelbė patriotinio eilėraščio konkursą. Savo kūryba atsiliepė 27 kūrėjai iš Prienų rajono ir Birštono savivaldybių.
Paklaustas apie patriotinio eilėraščio konkurso sumanymą, Andrius Palionis atsakė, kad jam labai svarbu gražių kultūrinių tradicijų tęsimas: ir šviesaus atminimo tėtės Juozo Palionio sumanytų, gyvuojančių lig šiol, ir naujų, kurios būtų paskata ir vaikui, ir vyresniam matyti, surasti daugiau gėrio tėvynėje. Lietuvai skirti gerus darbus ir gražius žodžius.
Rasa Zdanevičienė: „Džiaugiamės sulaukę ir mokinių iš Stakliškių vidurinės mokyklos, Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos, Birštono gimnazijos. Patriotinė tematika nepraranda vertės ir tikslo. Lietuvybės ir tautiškumo idėjos prasmingos, nes tai – žmogaus ištikimybė Tėvynei. Kūrėjai išsako ir bendrumo su tauta jausmus, ir individualų santykį su Tėvyne Lietuva. Rašantysis jaučia tai, ko galbūt nejaučia kiti, ir dar – turi jausti būtinybę persakyti tą jausmą, vaizdą kitiems. „Į eilėraštį noriu sudėti gimto krašto kalvas ir upes…/ Lietuva rimų raštais tvaskėtų/ tarsi motinos šilko skara,/ duona kvepianti, kmynais ir mėtom, laimei mūsų visų atrasta!<…> Noriu Lietuvą skambant girdėti!“ (Stefa Juršienė). Laisvės tema – labai jautri ir dabar, nes mūsų kasdienybė vis dar pilna iššūkių: „Visi norim skristi kaip paukščiai,/ niekas nenori grandinių sunkių./ Nepamatuojami svajonių aukščiai. Laisvė neturi ir neturi turėti ribų“ (Irena Sipavičienė). Eilėse, kaip ir kasdienybėje: čia pat grožis ir darbo džiaugsmas – čia pro petį nerimas kelia galvą. Motina maldaujamai taria: „Nepalikite mylimo krašto,/ Nei tėvų, nei senelių žilų,/ Čia išmokot lietuviško rašto,/ Neišeikit, vaikai, iš namų!/ Netikėkit, kad rasite laimę,/ Kur žibintai, aukšti kaminai,/ Noras grįžti ateina savaime,/ Patikėkit – tik čia jūs namai.“ (Zita Radvilavičienė). Dėkojame visiems konkurso dalyviams už meilės ir rūpesčio, šviesos ir vilties eiles.
Laikas nusives mus ir į būsimas Lietuvos laisvės dienas. Ir gali būti, kad vėl susitiksime prie poetinio žodžio versmės. O gal rasis vis naujų ir kitokių idėjų – ateity savo kraštui dovanosime knygą iš gražiausių kraštiečių kūrybos darbų. Taip ir noriu palinkėti – kad niekad nepritrūktų meilės ir vilties žodžių tėviškei, gimtinei, Lietuvai.”
Asta Ferevičienė: „Apie meilę Lietuvai tiek daug eilių prirašyta, net nustebau, kad kiekvienas konkurso dalyvis labai savitai pamąstė. Nuskambėjo ir džiaugsmo, ir skausmo gaidelės. Natūralu, kad negalime vien pompastiškai šūkauti, nematyti skaudulių, nesirūpinti. Bet svarbiau, kad mylime savo šalį. Gera čia grįžti iš svečių šalių, gera kalbėti tėvų kalba, malonu žinoti, kur tavo šaknys, lankyti senolių kapus. Viskas taip sava, lietuviška, kad net skauda. Ypač pabuvus svetur. Apie tai ir rašėme eilėse.
Esu labai dėkinga Seimo nariui Andriui Palioniui ir Juozo Palionio labdaros ir paramos fondui, klubo „Gabija“ vadovei Rasai Zdanevičienei už gražias idėjas, pagarbą kiekvienam kūrėjui, jo darbui, už konkurso organizavimą, kad dar kartą subūrė Prienų bendruomenę. Ačiū, kad esate, kad skatinate žmones rašyti, kurti, dalintis.“
Stefa Juršienė: „Rajono kultūriniame gyvenime – tai nauja idėja, kuri pasižymėjo ir tuo, kad į kvietimą atsiliepė tikrai daug rašančiųjų, mėgėjų, literatų, mokinių. Tai – lyg šviežias pavasario gūsis, kuris pagyvino šventinį renginį poetiniu žodžiu. Man tai gražu ir svarbu, patriotiška. Vertinu šią idėją kaip galimybę išsakyti mintis ir išgyvenimus apie laisvę, tautą, tėvynę. Nemažai eilėraščių esu parašiusi patriotine tematika. Aš tiesiog negalėjau neatsiliepti į šį kvietimą, jutau tarsi pareigą pasakyti ne tik savo eilėse, bet – visiems: „Noriu Lietuvą skambant girdėti!“ Man gražu, kad Andrius Palionis, jaunasis mūsų kraštui atstovaujantis parlamentaras, imasi ne tik svarbių valstybei įstatymų kūrimo darbų, bet nepamiršta ir suburti, kviesti, vienyti mus čia, gražiųjų Nemuno vingių krašte“.
