Retas kuris nežino, jog kovo 27 diena yra Tarptautinė teatrų diena. Džiugu, kad šios dienos proga Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko rajoninė teatrų diena „Žaidžiame teatrą”.
Magėjo sužinoti šios dienos ir paties teatro ištakas.
Žodis „teatras” kilo iš graikų kalbos: „theatron“ – vieta, skirta vaidybai. Teatro ištakų galima rasti dar senovės medžiotojų ir žemdirbių apeigose, taip pat liaudies papročiuose. Pirmasis profesionalus europietiškas teatras įkurtas Renesanso epochoje. Tai buvo italų kaukių komedijų teatras. Nuo to laiko klajojantys aktoriai po truputį tapo sėslūs, pradėjo vaidinti pastoviose vietose.
Taigi, Teatro diena paskelbta švente XI-ajame Tarptautinio teatro instituto kongrese, vykusiame Vienoje, patvirtinus UNESCO. Šventė minima nuo 1962 metų.
Ne tik Lietuva, bet ir mūsų rajonas gali didžiuotis, kad turime daug profesionalių ir mėgėjiškų teatrų, kurių dėka kiekvienas aktorius ir žiūrovas gali nuklysti į scenos ar užkulisių labirintus.
Spektaklius su lėlėmis buvo galima stebėti kultūros ir laisvalaikio mažojoje salėje. Čia pasirodymus pradėjo Šilavoto pagrindinės mokyklos lėlių teatras pagal Janinos Degutytės „Avinėlis beragėlis” ir Prienų „Ąžuolo” progimnazijos lėlių teatras su muzikine interpretacija „Jūratė ir Kastytis”.
Rimtesni spektakliai nusikėlė į didžiąją sceną. Čia „Revuonos” pagrindinės mokyklos dainos teatras parodė spektaklį „Stebuklingoji radasta” pagal Bronės Buivydaitės pasaką ir tos pačios mokyklos moksleiviškas teatras „Revuoniečiai” pagal Aldoną Liobytę „Kuršiukas”.
O „Ąžuolo” progimnazijos žodžio teatras pasiūlė pažiūrėti spektaklį pagal Eimantą Vaičiūną „Išdykęs vėjas” ir tos pačios progimnazijos teatro studija „Giliukas” suvaidino pagal Pakruojo „Žemynos” vidurinės mokyklos vienuoliktokų pjesę „Angelas”.
Savotiškai sudomino „Žiburio” gimnazijos moksleiviškas teatras, kurie pagal Juozą Erlicką suvaidino „Noriu į Paryžių”.
Paskutinis į sceną išėjo Naujosios Ūtos mėgėjiškas teatras, suvaidinęs pagal Kazį Binkį „Kriaučius Motiejus”. Kaip žinia, naujaūtiškiai visada žavi savo vaidyba ne tik rajono, bet ir kaimyninių rajonų mėgėjiško teatro mylėtojus.
Smagu, kad Prienuose jau tampa tradicija, kaip ir visoje šalyje, paminėti Teatro dienos šventę. Nors žiūrovų buvo nedaug, tačiau laikui bėgant, tikiuosi, jų rinksis vis daugiau, juk reikia didžiuotis, jog rajone teatras yra mėgiamas, ir yra žmonių, kurie atsiskleidžia scenoje.
Viktorija Pabedinskienė
