Laima Polenskaitė
Pakuonis, prisišliejęs prie gamtos grožio, dažnai daug kam kelia smalsumą. Čia graži bažnyčia, dideli Daukšiagirio sodai, kur obelų šakos svyra nuo vaisių, žmonės, sujungti tankaus gatvių raizginio ir draugiškos kaimynystės.
Pakuonio bendruomenę jungianti draugiška ir kaimyniška atmosfera dažnai siejama su klebonu Rimu Pilypaičiu, kuris bando suburti draugėn visus švęsti Žolinę. Kaip žinia, Žolinė – tai derliaus ir augmenijos brandos diena. Tą dieną senovėje būdavo įprasta skinti žolynus, rinkti pirmuosius obuolius, nusiskinti saują javų ir visa tai nešti pašventinti, lankyti artimuosius ir draugus. Tačiau tai ir savotiška kaimynų, draugų ir pažįstamų susiėjimo šventė, nes per vasaros darbus ne visada galima susiburti, susitikti, pabendrauti.
Taigi, šiais metais pakuoniškiai ir svečiai tradiciškai susibūrė draugėn, kad kartu pasidžiaugtų žolynų grožiu, pabendrautų, pažaistų įvairius žaidimus, pasilinksmintų, kad pasidalintų iš šiųmečio derliaus pagamintais gardumynais.
Linksmybės, dainos, šokiai ir žaidimai čia visus sulygino – nebuvo nei politikų, nei vaikų, nei direktorių. Visi buvo kaip vienas, nes norėjosi laimėti, atsipalaiduoti, linksmai praleisti laiką.
Daug juoko ir azarto sulaukė žaidimas su lazda ir kamuoliuku. Juokėsi visi iki ašarų, kai tas neklaužada kamuoliukas ritosi visai ne ta kryptimi, kuria buvo bandoma jį paridenti. Kasos pynimo rungtyje vyrai buvo tokie azartiški, kad net moterų, vaikų ir jaunimo patarimų negirdėjo. Pynė, painiojosi, bet vis tiek pynė. Kaip čia nusileisi vienas kitam!
Netoliese jaunimas turėjo savo būdą laikui praleisti. Jie palūdimio tinklinio kamuolį mušinėjo ir vienas kitam patarinėjo. Ką gali žinoti, gal paprasti žaidimai išugdys kai kuriuos ir profesionaliais žaidėjais. Norintieji galėjo įsitikinti, ar moka orientuotis, o kartu susipažinti su Pakuonio miesteliu.
Ant batuto mažieji pakuoniškiai savaip linksminosi. Toje pusėje buvo girdėti linksmas vaikų krykštavimas.
Niekada nepailstantys Jiezno etnografinio ansamblio „Jieznelė” muzikantai ir dainininkai taip griežė, jog pagal garsą galėjai atrasti, kur vyksta šventinis šurmulys. Ką ką, tačiau linksminti jie moka!
Stalai linko nuo patiekalų ir kiekvieni vis kvietė pasivaišinti. Po gardaus pasivalgymo, vos pilvus kai kurie panešantys, puolė šokių šokti, kad vietos atsirastų kitiems gardumynams.
Smagi šventė visus subūrė ir čia nebuvo kam liūdėti. Juk tokios šventės visus sujungia ir tai puiki proga visiems būti vieningais.
