Gamtos laikrodis rodo vasaros pabaigą, kada kaimo žmonės „verčiasi per galvą“, norėdami visur suspėti, o svarbiausia – nesulydyti derliaus.
Būdavo švilpia, ūžia, kaukia žemės ūkio produktus surenkantys įrenginiai ir mašinos, dieną naktį burzgia ventiliatoriai, skuba krovininiai automobiliai.
Šiuo metu sandėliuose stūgauja vėjas, bulvių, runkelių ir grūdų aruodai tušti. Pačiame kaimo centre palaidotas bendraliaudinis turtas. Žuvo žemės ūkio kompleksas kartu su savo šeimininkais. Pašaliais bastosi darbo negaunantys jaunuoliai. Nenaudojamus įrankius graibsto pravažiuojantys verslininkai.
Administraciniame pastate ir vaikų darželyje – laidojimo įranga ir kaimo kryžius.
Vaikų darželyje dega žvakės, žmonės atsisveikina su kolūkiete Verute.
Kaimo pirkelėse gęsta žiburiai. Tvyro mirtina tyla. Į kaimą sėlina skurdas ir badas.
Vienas kitas vaikutis, nemokantis užsirišti batelių ir užsisegti paltuko sagų, žeme vilkdamas kuprinę, braunasi į miestą. Ten, mokykloje, vyksta socialinė diagnostika, mokoma verslo ir kitų gudrybių. Nūdienos prasmė ir tikslas – pinigai.
Spengianti tyla – sustojo kaimo laikrodis.
Aldona Padegimaitė
Vėžionių kaimas, Prienų r.
