Rafailas Karpis – Lietuvos žydų kilmės operos solistas. 2009 m. dalyvavo LTV rengtame „Triumfo arkos“ sezone. 2007 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (profesoriaus Virgilijaus Noreikos dainavimo klasė). Nuo 2003 m. dirba Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre, parengęs virš dvidešimties operos vaidmenų.
R. Karpis pasakojo, kodėl pasirinko dainavimą. Dar vaikystėje radęs plokštelę ir išklausęs bitlų dainų, panoro tapti dainininku, kurio visi klausytų. Kelias į sceną buvo pakankamai įdomus. Dar besimokydamas mokykloje dainavo chore, ir daugelis jau tada pastebėjo jo talentą, tik ne pats Rafailas. Laikas bėgo, sceną pamilo dainuodamas „Ąžuoliuko“ chore. Be to, tapo konkurso „Dainų dainelė“ laureatu. Gal tai, o gal vis galvoje kirbanti mintis apie bitlus pastūmėjo jaunuolį toliau mokytis muzikos. Besimokant Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje likimas lėmė, kad dėstytoju tapo profesorius V. Noreika. Mokslo metai davė labai daug. Tačiau, kuomet apninka bloga savijauta ar neturi nuotaikos, Rafailas sako dažniausiai klausosi bitlų įdainavimų ir tarsi burtų lazdele mostelėjus – bloga nuotaika dingsta…
Rafailas pripažįsta, kad dabar mokestis už mokslus įstaigoje, kurią baigė, tikrai per didelis, nes dainininkų atlyginimas mažas ir jei dabar jam dabar reikėtų mokytis ir mokėti už mokslą – tikrai riktųsi kitą profesiją. Pačių operos dainininkų atlyginimai nėra dideli, dėl to dažnas imasi papildomos veiklos – dėsto ar kt.
Pasak operos dainininko, daugelis mano, kad teatras – tai aristokratų ir turtingųjų vieta. Tačiau jis tikina, kad į operos teatrą gali eiti visi žmonės. Juk malonu, kai į teatrą ateina žmogus pasipuošęs, taip pagerbdamas meną. Kadangi teatras išlaikomas valstybės – jis skiriamas visiems ir tai vieta ne tik elitui…
Rafailas papasakojo linksmiausias istorijas iš darbo teatre. Be to, jis pripažino, kad reklama reikalinga prieš koncertus, dėl ko jam tenka pasirodyti ir keisčiausiose vietose, tai vitrinoje ar vonioje žaidžiant šachmatais. Tačiau tokia reklamos forma efektyvi, nes žiūrovų skaičius koncertuose tikrai padidėja…
Tėvai skeptiškai žiūrėjo į jo pasirinkimą, tačiau po sėkmingų pasirodymų požiūrį keitė.
Kompiuteris – tai komunikavimo priemonė, tačiau pirmumo jam dainininkas neteikia…
Apie buvusį dėstytoją V. Noreiką pašnekovas atsiliepė labai šiltai. Jis sakė, kad toks dainininkas ir dėstytojas Lietuvai yra didelė vertybė, nes ir sulaukęs brandaus amžiaus vis dar scenoje. Beje, jei V. Noreika būtų gimęs vėliau, tai jis būtų užkariavęs viso pasaulio didžiąsias scenas…
Paklaustas apie požiūrį į eitynes Kovo 11-ąją ir šūkį „Lietuva lietuviams” atsakė, jog tai jo nežeidžia. „Aš savo gimtine ir tėvyne laikau Lietuvą. O Dovydo Kaco nevertinu kaip Lietuvos žydo. Jis atvažiuoja į Lietuvą ir iš dalies kiršina vietinius. Jis nieko bendro neturi su Lietuva, nemoka mokesčių šioje valstybėje. Pripažįstu, jis domisi žydų tauta ir yra surinkęs daug medžiagos apie žydus, bet man labai gaila, kad jis tuo manipuliuoja“.
O išvykdamas R. Karpis pažadėjo, jog kitais metais atvyks į Prienus ir Kovo 11-ją su prieniškiais sugiedos Lietuvos himną.
Vilija Čiapaitė
