Su meile – apie Birštoną 1900-aisiais…(2)

Igno Šablausko vila kitoje Nemunopusėje

„Reikšmingiausiai yra tai, kad Birštono mineraliniai vandenys yra labai natūralūs, mažai pakitę – labai stiprūs. Tik keista, kad surasti Birštoną ir mineralinius vandenis yra labai sudėtinga. Reikia  klausinėti, kur visa tai yra, kaip ten nuvažiuoti. Apie Birštoną turėtų būtų girdima garsiau, negu apie kokį nors užsienį „Bad“ (autorius turi omenyje Vokietijos ir Šveicarijos kurortų pavadinimus, prasidedančius „Bad“: Bad Kisingenas, Badveileris, Bad Goštenas, Bad Hoggaštenas ir kiti – V.K.). Kartojuosi, ne dėl to, kad tai arčiau širdies ir kišenės. Tiesiog žinomose gydykloje ir žmonės saugiau jaučiasi. Jeigu ir galime padėti platesniam mūsų krašto geografijos pažinimui, tai tik nurodydami, kaip atvykti iki Kauno. Kaune kiekvienas gatvėje sutiktas praeivis nesuklydęs nurodys kelią į Birštoną. O, galbūt, ir pasiūlys nuomoti ekipažą arba paaiškins kelią tarp Kauno ir Birštono, kur nuo seno kursuoja diližanas. Tačiau, kai pajudėsite iš Aleksoto (Kauno priemiestis už Nemuno) į  švarius ir gilius kelio smėlynus, nenusiminkite ir nesuabejokite,viską pakeis nuostabus kraštovaizdis. Smėlynai rodys vis trumpėjantį kelią į Birštoną, nors pats Birštonas ženklais to kelio nenurodo… Ką  ten gydytojas prirašys, tą prirašys: išgerti kelis kubelius vandens ar išsitiesti vonioje, o gal kokiai dietai nusilenkti – tai jau asmeniškas ryšys tarp jo ir paciento.

Orvydų vila(Birštono muziejaus fondai)

Ketvirtadieniais jaunėliai turi savo pramogą (sueigą), kuri visuomet baigiasi šokiais. Renkasi labiau patyrę ir išprusę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 25 metų ir vyresni. Visi kiti savo „sueigas“ organizuoja sekmadieniais, o gegužinės – pagal pageidavimus.    

Šalia gydyklų                                                                

 Kas tuo netiki, tegu pats įsitikina, jeigu taip nėra, kaip mes rašom. Jeigu kas turi kokių nors  rūpesčių ar pageidavimų, tai tegu kreipiasi į kurorto savininką Mykolą Kvintą (1874 m. kurortą įsigijusio Ignoto Kvintos sūnus, valdęs Birštoną 1898-1905 m. – V.K.). Visiems padėsime, kiek galėsime. O Birštone reikėtų daug ką padaryti: galėtų savininkas labiau išplėsti savo valdas (pusė Vytauto kalno valstiečiams priklauso) ir daugiau Birštonui materialinių resursų paskirti. Ir svarbiausia, Birštono vystymas ir atskleidimas,populiarinimas yra visų reikalas. Ir čia dviejų požiūrių būti negali“ („Kraj“, 1900, Nr.17, p.245-246).                                                                                                         

Daugybė minčių, o ypač paskutinioji, turbūt, aktualios ir dabar.

Vytautas Kuzmickas,

istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas

Taip pat skaitykite