Panašu, kad šiemet Stakliškėse gimė nauja šventinė tradicija – linksmai atsisveikinti su vasara, sakė seniūnė Nijolė Ivanovienė rugpjūčio 31-osios vakarą džiaugdamasi dangų nušvietusiais įspūdingais fejerverkais. Tokiu efektingu akcentu baigėsi visą dieną trukusi seniūnijos šventė „Apie Stakliškes ir jų praeitį“, skirta Vietovardžių metams.
Šventės rytas prasidėjo ypač energingai: gimnazijoje ir jos stadione varžėsi sportininkai, o aikštelėje prie koplytėlės triūsė bendruomenių atstovai, ruošdami ir puošdami sceną ir jos aplinką. Žinoma, nereikia pamiršti ir to, kad iki šventės virė nelengvi pasiruošimo darbai – projekto rengimas, plenero organizavimas, sportinės ir pramoginės programos dėliojimas, pasiskirstymas darbais ir pareigomis. Džiugu, pasak N. Ivanovienės, kad visa tai vyko vieningai ir atsakingai, į darbus įsijungus tiek seniūnijos ir kultūros darbuotojams, tiek krašto bendruomenėms ir seniūnaičiams. Nebuvo pykstančių, besispyriojančių, tiesiog konstruktyvus idėjų kėlimas ir įgyvendinimas, kaip ir turi būti brandžioje visuomenėje. Tą puikiai įrodė minutės ir kiekvieno žingsnio tikslumu organizuota šventė.
Net ir gražiausių atlaidų dienomis, ko gero, nebuvo Stakliškėse tokios automobilių grūsties ir žmonių gausos, jų susirinko gal keli šimtai. Erdvė renginiams prie baltosios koplyčios užsipildė žiūrovais – vaikais ir suaugusiais, jaunimu ir pagyvenusiais, išdygo prekybininkų kioskeliai, mažųjų išsvajotas batutas, vaišių palapinė. Dėmesį atkreipė tvirti ir dailūs suolai prie scenos – drožėjų plenero rezultatas. Medžio meistrai Albinas Aukštakis, Martynas Breikštas, Renoldas Gramauskas, Ruslanas Rygalovskis ir Viktoras Norvila visą savaitę triūsė juos droždami ir dailindami, rašydami ant jų gražiausius krašto vietovardžius. Didelę dalį plenero organizavimo darbų prisiėmė talkininkai Aurimas Bartuška, Romas Rutkauskas, Nerijus Terechovas, Jonas Vinskas ir Aidas Ajauskas. Šiuos visus šaunius vyrus scenoje pagerbė stakliškiečius pasveikinti atvykę Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, administracijos direktorė Jūratė Zailskienė ir, žinoma, džiaugsmu švytinti seniūnė Nijolė Ivanovienė. Ypatingą padėką ji skyrė Stakliškių bendruomenės pirmininkei Rasai Noreikienei, kurios sukurtą šios šventės projektą parėmė LR Žemės ūkio ministerija ir Prienų rajono savivaldybė. Be abejo, nebuvo užmiršti ir sportinių varžybų dalyviai, nugalėtojai ir organizatoriai.
Apdovanojimų, padėkų ir aplodismentų sulaukė gražiausiai sodybas puošiantys seniūnijos gyventojai Domicelė Šaulauskienė, Vytautas Račkys, Danutė ir Juozas Žigai, Rūta ir Virginijus Brazioniai, Aida ir Raimundas Martinkėnai, Rimutis Katukevičius, Daiva Globienė bei Domicelė ir Danielius Račkauskai.
Nuoširdžiai ir šiltai šventės dalyvius pasveikino atskubėjęs Seimo narys, žemės ūkio ministras Andrius Palionis ir jo padėjėja Valė Petkevičienė.
Kalbėtojų ir sveikintojų žodžius puikiais muzikiniais intarpais papuošė Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro saviveiklininkai ir viešnios iš Aukštadvario. Kadangi renginys dedikuotas Vietovardžių metams, daugeliui buvo įdomu išgirsti pasakojimus apie kai kurių Stakliškių krašto kaimų, upių ir ežerų pavadinimų kilmę.
Kol suaugusiųjų akys krypo į scenos įvykius, mažieji šventės dalyviai siautė iš širdies. Vieni atakavo batutą, kiti liejo emocijas įvairių rungčių batalijose, surengtose gimnazistės Jovitos ir jos draugų. Čia virusios aistros viršijo ir rankų lenkimo bei svarsčio kilnojimo dalyvių azartą. Tėveliai ir seneliai tikrai buvo patenkinti, kad yra kuo užsiimti ir vaikams.
Ar stakliškiečiai džiaugiasi gyvenimu, atsakymo ieškojo „Laimingo Prienų krašto“ atstovai. Ir, panašu, kad nepatenkintųjų buvo daug mažiau, juk ir seniūnijos centre, ir kitose vietovėse daugėja permainų į gera ženklų.
Susidomėjusiųjų šturmo sulaukė ir Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekos palapinė, kurioje stebuklus rodė robotukai, interneto platybių gaires dėliojo „Prisijungusios Lietuvos“ atstovai.
O kai jau akys apraibo nuo žmonių, įvykių ir įdomybių, gardūs kvapai nurodė kryptį į vaišių palapinę. Vyšniūnų ir Želkūnų kaimų bendruomenės išalkusiuosius viliojo sriubos ir plovo kvapais. Įraudę šefai triūsė prie katilų ir puodų, maišė ir pilstė, vaišino visus, kas norėjo sotesnės vakarienės, bet vargu ar įtarė, kad prie jų patiekalų susirikiuos tiek valgytojų. Ko gero, tokio svečių antplūdžio šventės organizatoriai nesitikėjo…
Gal žmones į Stakliškes pritraukė galimybė gražiai ir smagiai išlydėti vasarą, o gal saldžiabalsiai dainininkai „Lietuvaičiai“? Kaip ten bebūtų, bet jų dainų klausėsi publika nuo vienerių iki šimto, ir šoko, ir kartu niūniavo, o paskui veržėsi dar ir nusifotografuoti su trimis žaviais vyrukais. Tik dangų nušvietę fejerverkai pranešė, kad ir šventė, ir kalendorinė vasara jau baigiasi.
To paties taip pat nepakartosi, bet, manau, ir kitais metais, prisimindami šiųmetes vasaros išlydėtuves, stakliškiečiai tikėsis vėl susitikti tokioje šaunioje šventėje. Išradingi ir sumanūs seniūnijos, kultūros darbuotojai, kaimo bendruomenių atstovai jų tikrai neapvils.
Sigutė Katkauskienė
