Vacys Staknys
Sausio 30 d. Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas su savo komanda surengė spaudos konferenciją, kurios pagrindinis tikslas – pasidalinti su visuomene mintimis, kodėl būtent tie, o ne kiti prioritetai buvo pasirinkti finansuoti iš 2026 metams suplanuoto savivaldybės biudžeto. Ir, nors suformuotas rekordinis (beveik 60 mln.) 2026 metų biudžetas, meras Alvydas Vaicekauskas išsakė nerimą. Anot jo, jau jaučiama tendencija, jog jo surinkimas praranda pagreitį. Nors 2025 metų biudžetas buvo įvykdytas (GPM mokestis) , bet viršyta suma (10 000 eurų) neprilygsta 2024 metų perviršiui, kuris siekė apie milijoną eurų.
Savivaldybės vadovo teigimu, savo abejones išsako ir verslas, todėl šių metų biudžeto išlaidų formavimas buvo vykdomas įvertinus rizikas.
„Biudžeto pajamų ir išlaidų formavimas vyko diskutuojant su opozicija bei kitais rinkos dalyviais ir priimti sprendimai buvo nukreipti į investicijas, o ne išlaidavimą“, – tvirtino A. Vaicekauskas. Daugiausiai asignavimų nukreipta į švietimą, socialinę apsaugą ir investicinius projektus. Meras pabrėžė, jog prie kiekvieno ES fondų finansuojamo projekto žymiai prisideda ir savivaldybė. Štai, prie „Žiburio“ dirbtuvių projekto prisidės 0,5 mln. eurų, prie Prienų PSPC Revuonos gatvėje taip pat prisidėjimas viršys 0,5 mln. Bendra PSPC projekto vertė 1,8 mln. eurų. Per 600 000 eurų bus investuota į šalia įrenginėjamas automobilių stovėjimo aikšteles. Apie 100 000 eurų bus prisidėta ir prie lopšelio-darželio „Pasaka“ atnaujinimo darbų, kurie turi būti atlikti šiais metais. Savivaldybės vadovas užsiminė, jog nemažai lėšų pareikalaus ir į pabaigą einantis „Žiburio“ gimnazijos sporto salės projektavimas. Tiesa, šiuo metu ieškomos galimybės, iš kokių lėšų finansuoti sporto salės statybas. Meras atkreipė dėmesį, jog pasiteisino sprendimas steigti centralizuotą buhalteriją, kas suteikia galimybių geriau analizuoti išlaidų srautus ir suvienodinti atlygius už tuos pačius darbus. Savivaldybės vadovas pabrėžė, jog naudos davė ir švietimo tinklo pertvarka, nes dabar mokyklos atitinka ministerijos reikalavimus dėl mokinių skaičiaus ir aprūpinimas įvairiomis priemonėmis pagerėjo.
Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jurgita Čerkauskienė paaiškino, kodėl strateginiame plėtros plane ir savivaldybės biudžete skiriasi investicijų programos skaičiai. Anot jos, strateginiame plane numatytos ir numatomos ES investicijos, kurios siekia 10,5 mln. eurų, o savivaldybės biudžete numatytos tik išlaidos iš biudžeto (2,2 mln.).
Taip pat buvo akcentuota, jog biudžetas įtemptas dėl jau paminėtų tendencijų dėl GPM surinkimo ir padidėjusių atlyginimų. Pasak skyriaus vedėjos, darbo užmokesčio fondas, palyginus su 2025 metais, padidėjo keliais milijonais eurų ir sieks apie 40 mln. Nemažai iššūkių bus ir su švietimo pagalbos specialistų poreikio didėjimu ir jų darbo sutarčių perkėlimu iš terminuotų į neterminuotas. Bet skyriaus vedėja patvirtino, jog visoms biudžetinėms įstaigoms darbo užmokesčio fondas suplanuotas visiems metams.
Savivaldybės atstovų teigimu, didės ir skolinimasis, nes prie vandentvarkos projektų, kurie bus vykdomi visame rajone, reikės pridėti 50 % (5,5 mln.) lėšų. Tiesa, ši suma bus panaudota per keletą metų, todėl, reikia tikėtis, skolinimosi limitas nebus viršytas.
Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjas Tomas Žvirblys pristatė būsimus pastatų remonto, kelių tvarkymo ir kitų darbų planus. Buvo pranešta, jog biudžetinių įstaigų pastatų remontui numatyta 992 000 eurų. Pasak vedėjo, planuojama remontus atlikti mokyklose, kultūros ir laisvalaikio centruose, pirminės sveikatos priežiūros centruose.
T. Žvirblio teigimu, bus atlikti darbai, kurie leis Prienų krašto muziejų prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos.
Į portalo kvitrina.com klausimą, ar yra planuose savivaldybės žinion perimti ir antrąjį krašto muziejaus aukštą, nes trūksta vietų ekspozicijoms ir kitoms veikloms, buvo atsakyta, jog tokių vizijų nėra. Pasak mero A. Vaicekausko, Mato Šalčiaus ekspozicija bus perkelta į planuojamą tvarkyti Mato Šalčiaus sodybą ir tada muziejuje atsiras vietos kitoms ekspozicijoms, o eksponatų sandėliavimui muziejui skirtos patalpos Pakuonio mokykloje. Ar šie sprendimai išspęs vietos trūkumą? Atsakymo tikrai nėra, nes Mato Šalčiaus ekspozicija nedidelė ir jos perkėlimas problemos nesprendžia. Pasak T. Žvirblio, numatyta tvarkyti viešąsias erdves, vykdyti apšvietimo plėtrą. Planuose yra Ivoniškių kapinėse pakeisti fasadinės dalies tvorą. Tvora bus pakeista ir žydų žudynių vietoje. Anot vedėjo, suplanuota kapitaliai remontuoti nemažai gatvių Jiezno, Veiverių, Šilavoto, Naujosios Ūtos, Pakuonio seniūnijose. Prienų seniūnijoje yra planuojama asfaltuoti Rasos gatvės atkarpas nuo Minties gatvės iki Kauno plento bei dar vieną Rasos gatvės šoninį intarpą.
Į klausimą dėl J. Basanavičiaus gatvės perėmimo savivaldybės žinion, buvo gautas neigiamas atsakymas. Pasak savivaldybės vadovo, „Via Lietuva“ žada gatvę atkarpoje nuo Revuonos gatvės iki Kelių tarnybos tvarkyti, bet tik šaligatvius. Kelininkų projekte nenumatytas kelio dangos atnaujinimas, todėl savivaldybė planuoja tai padaryti iš savo biudžeto.
Tiesa, meras pabrėžė, jog „Via Lietuva“ projektas labai sudėtingas, todėl bus bandoma jį supaprastinti. Buvo išsakytas prašymas koreguojant projektą ties Kelių tarnyba numatyti pėsčiųjų perėją. T. Žvirblys pasakė, jog toliau bus tiesiami pėsčiųjų takai Pramonės, Kęstučio gatvėse bei Stadiono mikrorajone.
Į klausimą, ar yra numatyta automobilių stovėjimo aikštelė N. Gyvenimo gatvėje, nes pati gatvė jau virto stovėjimo aikštele, buvo atsakyta, jog prioritetas yra įrengti ją prie „Pasakos“ lopšelio-darželio. Bet ateityje automobilių stovėjimo aikštelė galima sklype, kuris yra tarp J. Basanavičiaus gatvės ir buvusio darželio pastato (J. Basanavičiaus g. 16).
Spaudos konferencijoje buvo akcentuota, jog šiemet bus tvarkomi piliakalniai. Mero teigimu, pasiteisino sprendimas piliakalnių priežiūrą perduoti privačiam verslui. Į klausimą, ar investicijos į piliakalnių tvarkymą ir priežiūrą atsiperka ir ar yra duomenys, kaip jie lankomi, savivaldybės vadovas atsakė, jog piliakalniai tikrai lankomi, bet konkrečių duomenų nėra. Tiesa, žinoma, jog Balbieriškio atodangą per metus aplanko apie 75 000 žmonių. Mero manymu, sutvarkyti piliakalniai didina krašto patrauklumą.
Į klausimą, ar kurortinės teritorijos vizija atsispindi rajono strateginiame plėtros plane, buvo atsakyta, jog dabartiniame plane, kuris sudarytas iki 2028 metų pabaigos, jokių projektų, susietų su kurortinės teritorijos vizija neįtraukta, nes dėliojant jį tokios idėjos dar nebuvo. Naujajame strateginiame plane, kuris bus planuojamas naujam dešimtmečiui (2029–2038), tikėtina, projektai, reikalingi kurortinės teritorijos vizijos įgyvendinimui, bus įtraukti.
Ką gi, spaudos konferencijoje planų ir pažadų buvo išsakyta daug ir, jeigu jie bus įgyvendinti, rajono žmonių gyvenimo kokybė tikrai pagerės. Belieka tikėtis, jog taip ir bus.