Kai Laima Raugevičienė, Birštono meno mokyklos direktorė, užėjusi į Pakuonio biblioteką paklausė, kodėl mudvi su Renata (renginių organizatore Pakuonyje) neeksponuojame kraštietės Romualdos Bartulienės tapybos darbų, į klausimą, prisipažinsiu, atsakiau klausimu; tuomet nežinojau, kad ši moteris dar ir tapo. Žinojau, kad ji yra įkūrusi labdaros ir paramos gabiems vaikams fondą, užsiima edukologine veikla ir šiaip yra aktyvi visuomenininkė.
Paroda jau atkeliavusi į Pakuonį. Norintieji ją galės matyti visą spalio mėnesį. Romualdos paveiksluose daug šviesos žaismo, spalvų muzikos. Tą, aišku, pastebi lankytojai. Malonu matyti euforiją (neperdedu) jų veiduose bei girdėti komplimentus paveikslams.
Ne taip seniai Romualda baigė psichologijos bakalauro studijas, o šios savo ruožtu padėjo atrasti tapybą. Dabar tapybos meno mokosi Birštono meno mokyklos suaugusiųjų dailės studijoje pas dailininką Remigijų Janušaitį.
„Esu laiminga – pagaliau turiu laiko sau, labai jį branginu ir noriu jį praleisti prasmingai“, ‒ sako Romualda. Jos nuomone, svarbiausia beatodairiškai mylėti tai, ką darai, klausytis savo širdies ir intuicijos.
Tą jautėme ir per šiltą parodos pristatymą-susitikimą, kuriame dalyvavo ir suaugusieji, ir mokiniai. Šioje menų kelionėje autorę lydėjo jos bendražygis sutuoktinis Gintautas Bartulis, rajono Tarybos narys. Tik šįsyk apie politiką ar problemas neišgirdome nė žodžio. To ir nereikėjo – bevelijome klausytis šmaikštaus G. Bartulio pasakojimo apie kūrybinę namų virtuvę ir atmosferą bei siurbti svečių dovanojamą teigiamą energiją.
Marytė Žaromskienė, Pakuonio bibliotekos bibliotekininkė
Gražiai žiūrisi Bartulių šeima:)
Nuostabūs paveikslai….linkiu tolesnės kūrybinės sėkmės darbe, nes kaip sakė dalininkas A.Petrulis ,,Įkvėpimas ir iškvėpimas yra fizkultūros terminai. O tapyba yra darbas.”.